Atvertos durys. Tarmės. 2026

„Tarmė – lyg apatiniai marškiniai, prigludę prie kūno, mes jų net nejaučiam, o bendrinė kalba – visai kas kita, tai jau kelnės ir švarkas…“, – rašė Romualdas Granauskas. Būtent tokia, jauki ir kartu iškilminga, atmosfera kovo 5 dieną užpildė Skriaudžių laisvalaikio salę, kur vyko tradicinis Lietuvių kalbos dienoms skirtas renginys „Atvertos durys. Tarmės“.
Renginį organizavusios Skriaudžių buities muziejaus ir Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos Skriaudžių padalinio darbuotojos sukvietė Prienų r. Suvalkijos gimnazijos Veiverių Tomo Žilinsko skyriaus bei Prienų r. Suvalkijos gimnazijos Skriaudžių skyriaus mokinius dar kartą atrasti lietuvių kalbos spalvas. Šių metų programos ašimi tapo suvalkietiška tarmė – jos skambesys, ypatumai ir unikalumas.
Renginio programa dalyviams neleido nuobodžiauti. Improvizuotame vaidinime „Pagauk kampą“ mokiniai drąsiai lipo į sceną ir virto skirtingų Lietuvos regionų atstovais. Skriaudžių autobusų stotyje „susitikę“ personažai smagiai šnekučiavosi kiekvienas savo kraštui būdinga šnekta, taip vaizdžiai parodydami, koks turtingas ir įvairiapusis yra mūsų kalbinis žemėlapis.
Vėliau azartas persikėlė į skaitmeninę erdvę – vyko viktorina „Pasiklydę Lietuvių kalbos labirintuose“, kurioje, oficialiai leidus naudotis telefonais, užvirė kova dėl žinių. Šiais metais sėkmė šypsojosi ir pirmąją vietą iškovojo Veiverių Tomo Žilinsko skyriaus dešimtokai. Antroji vieta atiteko Skriaudžių skyriaus šeštokams, o garbingą trečiąją vietą užėmė jungtinė Skriaudžių skyriaus 6–10 klasių komanda.
Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos renginių organizatorė Kristina Tamašauskienė pristatė kaligrafijos subtilybes ir padėjo tarmiškiems žodžiams virsti meno kūriniais. Edukacinė veikla „Kaligrafija per tarmes“ pakvietė mokinius rimčiai ir susikaupimui. Dalyviai dailino raides, ant popieriaus perkeldami gražiausius tarmiškus žodžius. Taip tarmė įgavo apčiuopiamą, estetišką formą, primenančią, kad žodis gali būti ne tik girdimas, bet ir regimas kaip meno kūrinys.
Renginio metu veikė renginio iniciatorių parengta paroda ,,Raštas mūsų tautos istorijos tėkmėje.“
Šventę vainikavo bendruomeniška suvalkietiškų patiekalų degustacija. Ant stalo buvo tradicinis mutinys – duonos, pasaldinto vandens ir uogų šalta sriuba, balto karvės pieno sūris su kmynais, naminė gira ir pienas. Prie tradiciniais skoniais kvepiančio stalo netrūko diskusijų apie krašto papročius ir tarmių išsaugojimo svarbą šiandienos pasaulyje.
Renginys dalyviams paliko ne tik pilną kraitę žinių, bet ir šiltas emocijas. Kaip sakė bendrinės kalbos tėvas Jonas Jablonskis: „Kalboje tauta pasisako, kas esanti, ko verta. Tautos kalboje yra išdėta visa jos prigimtis – istorija, būdo ypatybės, siela, dvasia“.
Tokie renginiai, kaip „Atvertos durys. Tarmės“, dar kartą parodo, kad tarmė nėra tik praeities reliktas – tai gyvas ryšys su savo šaknimis, suteikiantis mūsų kasdienybei autentiškumo ir spalvų.
Organizatorių informacija