Politikai nusprendė: tegul bendruomenės pratinasi prie naujų mokyklų pavadinimų

Prienų rajono kaimiškose gimnazijose ir pagrindinėse mokyklose glaustais terminais vietos bendruomenėms buvo pristatyti jungtinių mokyklų steigimo planai, kurių pagrindu parengti sprendimų projektai tapo kovo 27 dienos Prienų rajono savivaldybės tarybos posėdžio diskusijų „vinimi“.

Užsimojo kaimo mokyklas paversti skyriais
Tarybai pateiktuose sprendimų projektuose pasiūlyta visas kaimiškąsias mokyklas paversti naujai įsteigtų administracinių vienetų skyriais pagal vieną schemą: Jiezno ir Stakliškių gimnazijas lygiaverčiais pagrindais sujungti į Prienų rajono Dzūkijos gimnaziją; iš Balbieriškio, Išlaužo ir Pakuonio pagrindinių mokyklų jungimo būdu suformuoti Užnemunės pagrindinę mokyklą; po nauju Suvalkijos gimnazijos pavadinimu priglausti Skriaudžių pagrindinę mokyklą ir Veiverių Tomo Žilinsko gimnaziją.
Dėl Jiezno ir Stakliškių gimnazijų susijungimo, siekiant išsaugoti gimnazijines klases, Tarybos nariai nesiginčijo, bet dėl likusių mokyklų reorganizavimo buvo sulaužyta nemažai iečių. Trijų, skirtingose seniūnijose veikiančių, mokyklų „konstrukciją“ opozicijos atstovai netgi prilygino kosminiam laivui ir reiškė abejonių, ar sugalvota schema veiks praktikoje, o mokyklų vadovai susidoros su kilsiančiais iššūkiais.

Pasėjo nerimą bendruomenėse
Mokyklas liečiantys pokyčiai seniūnijose buvo pristatyti vasario 21–27 dienomis, vos per vieną savaitę. Susitikimuose su Savivaldybės atstovais visų reorganizuojamų mokyklų bendruomenės atsargiai priėmė garsiai neįvardinto „architekto“ galvoje gimusį, Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo Rimvydo Zailsko įtikinamai pristatytą, veikiausiai dėl šios aplinkybės darbo grupės narių vienbalsiai „aprobuotą“ projektą. Mokyklų vadovai ir pedagogai savo požiūrį reiškė atsargiau, o tėveliai ir vietos bendruomenių nariai atvirai dėstė, kodėl mokyklų sujungimas neatitinka jų lūkesčių, netgi nurodė neigiamas to pasekmes, baksnojo į pažeidimus ir ragino stabdyti reorganizavimo procesą. Visgi sustabdyti jau įsibėgėjusį reorganizacijos ir vykdomų procedūrų „traukinį“ tapo neįmanoma, pirmiausia dėl laiko stokos, skubant patvirtinti sprendimą Taryboje.
Tarybos posėdyje Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas, Jovydo Juocevičiaus paklaustas, kodėl nebuvo priimtas domėn Stakliškių gimnazijos tėvelių ir vietos bendruomenės atstovų prieštaravimas reorganizacijai, sakė, jog yra normalu, kai bendruomenėje kyla skirtingų nuomonių, tačiau sprendimus dėl pritarimo/nepritarimo reorganizacijai priėmė mokyklų tarybos, apsvarsčiusios pokyčių poreikį.
R.Zailsko teigimu, iš septynių mokyklų tik Balbieriškio ir Skriaudžių pagrindinių mokyklų tarybos nepritarė parengtiems reorganizavimo projektams, jų sprendimai su argumentais ir Savivaldybės pateiktais dokumentais kovo 6 d. buvo pateikti vertinti Nacionalinei švietimo agentūrai. Pastarosios atsakyme išdėstytos pastabos ir siūlymai sulaukė skirtingo interpretavimo.

Tas pats raštas – skirtingi akcentai
Sprendimų projektų rengėjai buvo linkę akcentuoti tai, kad NŠA vertina ir palaiko Savivaldybės iniciatyvą kompleksiškai tobulinti mokyklų tinklą, užtikrinti švietimo prieinamumą arčiau namų, išlaikyti turimą švietimo programų įvairovę, ekonomiškiau naudoti valstybės ir Savivaldybės lėšas, skirtas švietimui. Tačiau Tarybos opozicijos nariai rėmėsi Nacionalinės švietimo agentūros rašte išsakytomis pastabomis bei rekomendacijomis Savivaldybei. Atsižvelgdamas į jas, opozicijos atstovas Algis Marcinkevičius siūlė Mokyklų tinklo pertvarkos 2021-2024 m. plano pakeitimo ir mokyklų reorganizavimo klausimus išbraukti iš posėdžio darbotvarkės. Jo pastebėjimu, Savivaldybė privalėjo vykdyti nuolatinę švietimo būklės stebėseną ir jos kontekste vertinti planuojamus bei įgyvendinamus mokyklų tinklo pokyčius, tačiau parengtuose Mokyklų tinklo pertvarkos plano pakeitimuose pateikė pasenusius duomenis, nesivargindama atlikti paskutiniųjų metų Savivaldybės švietimo būklės analizę, nesivargindama įvertinti rizikas bei perspektyvas.
Tarybos narys atkreipė dėmesį į NŠA Kokybės vertinimo departamento direktoriaus A.Aldakausko nurodytą pastebėjimą, jog būtų tikslinga atsižvelgti į mokyklų bendruomenių argumentus, pagrindžiančius jų nepritarimą siūlomam Plano pakeitimo projektui. Taip pat – į rekomendaciją mokyklų bendruomenėms pateikti išsamią, konkrečią, duomenimis ir įsipareigojimais pagrįstą informaciją apie numatomos reorganizacijos privalumus ir naudas bei aplinkybes, lėmusias tokį Savivaldybės sprendimą.
Be to, NŠA pasiūlė svarstyti galimybę naujo laikotarpio savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos plane taikyti tokį mokyklų sujungimo modelį, kuris garantuotų daugiau stabilumo: jungti ne mažas mokyklas, bet vieną ar keletą mažų su viena didesne (pavyzdžiui, su Prienų „Revuonos“ pagrindine mokykla). Todėl Tarybos narė Rasa Juocevičienė ragino kolegas atidėti sprendimus iki 2026 metų, kuomet bus tvirtinamos naujojo penkerių metų laikotarpio Mokyklų tinklo pertvarkos plano gairės, o iki to, remiantis naujausiais duomenimis, išanalizuoti ir įvertinti švietimo įstaigų situaciją.

Opozicija perspėjo dėl teisinių pasekmių
Pranešėjas R.Zailskas akcentavo, kad, rengiant mokyklų reorganizavimo pasiūlymus, buvo atliktos ir paviešintos visos įstatymiškai reikalingos procedūros, o Savivaldybėje sudarytos darbo grupės nariai po diskusijų vienbalsiai pritarė projektams. Tačiau į darbo grupę nuo opozicijos deleguotas Arūnas Vaidogas posėdyje pareiškė, jog susilaikysiąs nuo balsavimo dėl Mokyklų tinklo plano pertvarkos pakeitimo, nes buvo suklaidintas projekto rengėjų pateiktos pirminės, jo teigimu, netikslios informacijos dėl mokinių skaičiaus ugdymo įstaigose bei užkertamos galimybės nereorganizuotoms mokykloms dalyvauti projektuose.
Opozicijos nariai prašė įvardinti, kas yra jungtinių mokyklų projektų idėjos autorius, kas prisiims atsakomybę už sprendimus nesėkmės atveju, bandė išsiaiškinti, kokią apčiuopiamą naudą siūlomi pokyčiai duos vietos bendruomenėms ir rajono biudžetui resursų taupymo, aprūpinimo reikiamomis priemonėmis bei ugdymo kokybės gerinimo tikslais.
Jie stebėjosi tuo, kad Savivaldybė atskirų mokyklų atžvilgiu taiko dvigubus standartus ir skirtingas veiksmų strategijas. Anot jų, užsimota reorganizuoti sėkmingai dirbančią, pakankamai mokinių turinčią, gerais ugdymo rezultatais garsėjančią Skriaudžių pagrindinę mokyklą, nors tokio ryžtingumo ir ekonominio taupymo savo laiku pristigo pilnų klasių nekomplektavusios Pakuonio pagrindinės mokyklos atžvilgiu.
Politikų pastebėjimu, gali atsitikti taip, kad, pavertus Skriaudžių mokyklą skyriumi, dalis mokinių pasirinks kitas mokyklas, kaip ir iki šiol baigusieji 10 klasę tęsia mokslą ne Veiveriuose, o Garliavoje bei kitose gimnazijose.
Politikams kilo klausimų ir dėl mokinių ugdymo bei pavėžėjimo organizavimo tais atvejais, jeigu skyriuose nepavyktų sukomplektuoti pilnų klasių arba mokiniai pasirinktų miesto mokyklas, ir dėl pedagogų darbo krūvio skyriuose.
Į opozicijos užduotus klausimus, pasisakymus ir replikas atsakė Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Rimvydas Zailskas ir meras Alvydas Vaicekauskas. Jie pabrėžė mokyklų reorganizavimo privalumus, nors nei detalių paskaičiavimų, nei galimybių bei rizikos analizės nepateikė. Poreikį sujungti visas kaimiškąsias mokyklas po 2–3 į naujus darinius Savivaldybės atstovai paaiškino aptakiai. Esą jis kilo siekiant optimizuoti mokyklų administravimą bei sumažinti valdymo išlaidas, efektyviau naudoti mokymo lėšas. Teigta, kad po reorganizacijos mokiniams bus sudarytos galimybės mokytis arčiau namų, o pokyčiai pagerins ugdymo kokybę, mokyklų aprūpinimą kompiuteriais bei atvers kelią mokinių dalyvavimui projektuose.
Šie argumentai įtikino daugumą Tarybos narių, kurie pritarė visiems pateiktiems kaimiškųjų mokyklų sujungimo projektams, tačiau opozicijos atstovai dėl jų išreiškė abejonių. Už Prienų rajono savivaldybės mokyklų pertvarkos plano pakeitimo projektą balsavo 15 politikų, 5 pasisakė prieš, 3 susilaikė.
Savo poziciją dėl mokyklų reorganizavimo opozicijai priklausantys politikai išdėstė po posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje. Opozicijos lyderės Loretos Jakinevičienės nuomone, valdantieji savo sprendimais dėl mokyklų reorganizavimo, centralizuotos buhalterijos parodė, kad, siekdami valdymo išlaidų mažinimo, neturi parengtos vieningos strategijos, kuri galiotų visoms biudžetinėms įstaigoms. Spaudos konferencijoje buvo išreikštas nusivylimas dėl neaiškios mero pozicijos, jo nenoro prisiimti atsakomybės už iniciatyvą reorganizuoti mokyklas; dėl projektų rengėjų nenorėjimo (negebėjimo) aiškiai komunikuoti su mokyklų bendruomenėmis; pateikta įtarimų dėl galimai sąmoningai nuo visuomenės nuslėptos realios švietimo situacijos.
Opozicijos atstovai perspėjo, kad, neatsižvelgus į bendruomenių pareikštas nuomones ir lūkesčius, Tarybos daugumos priimti sprendimai dėl mokyklų sujungimo gali turėti teisinių pasekmių.
Dalė Lazauskienė
Autorės nuotraukos