Koja kojon su laikmečiu: Jiezno ir Stakliškių bendruomenėms pristatytas Dzūkijos gimnazijos modelis

Vasario 25 dieną Jiezno ir Stakliškių gimnazijose apsilankiusi Prienų rajono savivaldybės komanda vietos švietimo bendruomenėms pristatė planuojamus kaimiškųjų mokyklų tinklo pertvarkos pokyčius, kurie neišvengiamai palies jų įstaigas, ir pakvietė padiskutuoti, išsakyti savo nuomones dėl iš kelių variantų atrinkto ir pasiūlyto svarstyti, kaip teigta, palankiausio ir mažiausiai „skausmingo“ mokiniams ir mokytojams gimnazijų reorganizavimo modelio.

Bandė įtikinti, kad pokyčiai naudingi vietos bendruomenėms

Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo R.Zailsko pristatyta jungtinės gimnazijos idėja, pasak Jiezno gimnazijos direktorės N.Zujienės, bendruomenės nenustebino: ji pasiryžusi išbandyti naująjį modelį.

Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Rimvydas Zailskas supažindino su mokyklų tinklo pertvarkos darbo grupės siūlymu kaimynines mokyklas reorganizuoti sujungimo būdu, įsteigiant jungtinę mokyklą – Prienų rajono Dzūkijos gimnaziją, kurią sudarys lygiaverčiai Jiezno ir Stakliškių skyriai. To privalumai: mokiniai turės galimybę mokytis ir įgyti vidurinį išsilavinimą arčiau namų, jungtinė gimnazija su pakankamu skaičiumi (per 341) mokinių, neįskaičiuojant darželinukų ir priešmokyklinukų, galės pretenduoti į projektams skirtas europines lėšas ugdymo aplinkai gerinti ir mokymo priemonėms įsigyti, o mokytojams bus sudarytas pilnas darbo krūvis.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad, mažėjant mokinių skaičiui, šiuo atveju abiems skyriams galiotų išlyga formuoti 12 mokinių gimnazijines klases. Tiesa, pagal ruošiamą Vyriausybės nutarimą, ir pačios savivaldybės turės finansiškai prisidėti prie tokio dydžio klasių komplektų išlaikymo.

Jiezno gimnazijos atstovams rūpėjo išsiaiškinti klausimus, susijusius su mokyklos reorganizacija.

Skyriaus vedėjas patikino, jog gimnazijų sujungimas lygiaverčiais pagrindais vietos bendruomenėms yra daug naudingesnis, nei vienos iš įstaigų prijungimas prie kitos – bazinės – mokyklos, juolab nunykimas iki pagrindinės mokyklos. Jis vylėsi, kad savalaikis ugdymo įstaigų sustambinimas iki vieno administracinio vieneto ateityje padės išvengti galvos skausmo dėl to, kur mokiniams mokytis, kaip organizuoti pavėžėjimą, rugsėjo 1-ąją nesuformavus atitinkamos klasės.
Meras Alvydas Vaicekauskas pabrėžė, kad savivaldybė iš paskutiniųjų stengėsi išlaikyti visas mokyklas, kai kuriose netgi finansavo nepilnas klases. Seniūnų surinktais duomenimis, per šešerius pastaruosius metus ir Jiezno, ir Stakliškių seniūnijose gimė pakankamai vaikų būsimoms klasėms užpildyti, tad nemaža dalimi nuo tėvelių pasirinkimų priklausys, kaip ilgai kaimiškos mokyklos gyvuos. Mero tikinimu, seniūnijų vaikų sąskaita netaupoma, kaip tik ieškoma būdų sudaryti jiems geresnes perspektyvas mokytis arčiau namų, siekiama išlaikyti vietos bendruomenėms reikalingus kultūros ir švietimo židinius. Jis kvietė pasidomėti šį jungtinės veiklos modelį jau išbandžiusių Šiaulių krašto mokyklų patirtimi, ragino būti drąsiems ir patiems kurti savo ateitį.
Jiezno gimnazijos direktorės Neringos Zujienės teigimu, kolektyve buvo apsvarstyti keli gimnazijos reorganizavimo variantai, priimtiniausia galimybė kuo arčiau namų vykdyti vidurinio ugdymo programą. Iš tolimesnės diskusijos paaiškėjo, kad ir direktorė, ir mokytojai yra pasiryžę pokyčiams, neprieštarauja dirbti naujame darinyje su skambiu Dzūkijos (buvo pasiūlytas ir Verknės) gimnazijos pavadinimu. Pedagogams rūpėjo išsiaiškinti dėl darbo santykių tęstinumo, socialinių garantijų, galimybės veikti pagal rengiamą strateginį planą, išsaugoti Jiezno gimnazijos vertybines nuostatas, atributiką, uniformas. Kiek daugiau abejonių ir atsargumo dėl jungtinės gimnazijos poreikio išreiškė tėvų atstovai. Bet ir vieniems, ir kitiems rūpėjo, kas vadovaus jungtinei gimnazijai, ar vadovas bus renkamas, ar skiriamas.
Savivaldybės atstovai patikino, jog vertina ir saugo kompetentingus, turinčius patirties, demokratiškais pagrindais dirbančius vadovus, todėl leido suprasti, kad vadovauti jungtinei gimnazijai bus siūloma Neringai Zujienei. Į klausimą, ar Stakliškių gimnazijos bendruomenei ši vadovė tiks, meras atsakė: „Bandysim įtikinti argumentais.“

Ar jungtinė veikla išgelbės nuo nepalankių aplinkybių?
Savivaldybės komandai, po geros valandos nuvykusiai į Stakliškių gimnaziją susitikti su laukiančiais mokytojais, tėveliais, mokyklos tarybos, seniūnijos bendruomenės atstovais, prireikė daugiau ir įtikinamesnių argumentų, kad pagrįstų jungtinės veiklos idėją. Ji pateikta, kaip galimybė lanksčiau organizuoti ugdymo procesą, pagerinti mokinių

Aktyvūs Stakliškių gimnazijos ir seniūnijos bendruomenių atstovai ir žodžiu, ir raštu reiškė susirūpinimą dėl vykdomos švietimo politikos, kuri, pasak jų, nėra palanki kaimiškoms mokykloms.

pasiekimus, veiksmingiau naudoti išteklius, tobulinti įstaigų administravimą ir valdymą, pedagogams užtikrinti pilną darbo krūvį ir kt. Viena iš akcentuotų naudų vietos bendruomenėms – galimybė abiems jungtinės gimnazijos skyriams formuoti ne mažiau nei po 12 mokinių turinčias 11–12 klases.
Susitikimo pradžioje Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas R.Zailskas informavo apie tai, kad, vykdant privalomas derinimo su bendruomene procedūras, po viešų diskusijų gimnazijos bendruomenė privalės pateikti atsakymą raštu ir jame argumentuotai pareikšti savo pritarimą/nepritarimą gimnazijos reorganizacijai. Jo teigimu, jeigu savivaldybės ir bendruomenės nuomonės išsiskirs, situaciją vertins Nacionalinė švietimo agentūra, tik po to sprendimo projektas bus pateiktas svarstyti Savivaldybės tarybai. Visgi jis vylėsi, jog diskusija dėl darbo grupės pasiūlymo formuoti jungtinę dviejų skyrių gimnaziją, kaip ir Jiezne, vyks konstruktyviai.
Mokinių tėveliai neskubėjo pritarti būsimiems pokyčiams, pateikė keletą pavyzdžių ir norėjo išgirsti, kaip būtų formuojami klasių komplektai, jeigu Jiezno skyrius surinktų tik 8, o Stakliškių – 16 mokinių, arba abiems skyriams nepakaktų minimalaus leistino mokinių skaičiaus gimnazijinėse klasėse.
R.Zailsko atsakymas, jog tokiose situacijose galima rasti išeitį ir sprendimus priiminės mokyklos vadovas, tėvų nenuramino. Jie baiminosi, kad ateityje 11–12 klasėse vargu ar pavyks surinkti po 12-ka mokinių, ypač po to, kai įsigalios pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo „slenkstis“, kurį įveiks galbūt ne visi dešimtokai, todėl skyriui gresia pagrindinės mokyklos likimas.
Tėvai reiškė abejonių dėl, jų manymu, ydingų, ne į mokinius bei socialinį teisingumą orientuotų švietimo politikos sprendimų, svarstė, kaip galėtų paveikti ministeriją, kitas valdžios institucijas, kad labiau atsižvelgtų į kaimiškų mokyklų specifiką. Kai kurie iš jų reiškė nusivylimą, kad po įvairių kreipimųsi taip ir neišgirdo aiškaus atsakymo, kokiais kriterijais vadovaujantis Vyriausybė nustatė 21 mokinio kriterijų gimnazijinėse klasėse, dėl kurio Stakliškių gimnazija šiais mokslo metais neteko 11 klasės. Jiems buvo atsakyta, kad Savivaldybė yra vykdomoji institucija ir ne jos galioje pakeisti Vyriausybės nutarimus.
Tėvų ir vietos bendruomenės atstovai papriekaištavo rajono valdžiai, kuri, jų manymu, turėjo atkakliau kovoti už vietos gyventojų interesus, išreikšti tvirtą savo poziciją, o ne sakyti, kad nieko negali padaryti.
Jie svarstė, kad kaimo mokyklų vidurinio ugdymo klasėms galėtų būti nustatytas toks pats minimalus 8 mokinių skaičius, kaip ir pagrindiniame ugdyme. Meras A.Vaicekauskas suabejojo, kad aukščiausioji valdžia „kartelę“ nuleis dar žemiau, nei ketinama patvirtinti 12-kos mokinių klasėje išimtis (su sąlyga, kad 50 proc. lėšų savivaldybė prisidės prie jos išlaikymo). Jo požiūriu, situacija Stakliškėse nėra beviltiška. 2019–2024 m. seniūnijoje gimė beveik 90 vaikų. Pasak A.Vaicekausko, miestelio lopšelis-darželis, gimnazija, stadionas yra suremontuoti, vaikams sudarytos puikios ugdymosi sąlygos, savivaldybė nemažai lėšų skiria pagalbos mokiniui specialistų išlaikymui. Jis kvietė nusiraminti ir pritarti jungtinės gimnazijos steigimui, dėl to esą nenukentės nei mokiniai, nei mokytojai.
Prienų rajono savivaldybės tarybos narys Arūnas Vaidogas, dirbęs projektą rengusioje darbo grupėje, patikino, jog, jo įsitikinimu, jungtinės gimnazijos modelis yra vienintelė galimybė, siekiant išsaugoti gimnazijines klases ir Jiezne, ir Stakliškėse. Todėl, suprasdamas situacijos svarbą, jis neoponavo projekto rengėjams. A.Vaidogas savo pavyzdžiu ragino tėvelius išlikti savo krašto patriotams, vaikus leisti į vietos ugdymo įstaigas, jaunimą susigrąžinti ir paskatinti kurtis gimtinėje.
Atsakydami į gausius stakliškiečių klausimus Savivaldybės atstovai paaiškino, kad abu skyriai turės vienodą statusą, gaus tolygų finansavimą, galės pretenduoti į ES lėšas, juose išliks mokinių savivalda, Stakliškių skyriuje dirbs ta pati direktoriaus pavaduotoja, o mokiniai ir toliau čia galės mokytis muzikos.
Jie atmetė nuogąstavimus, esą Stakliškių skyrius liks „posūnio vietoje“, užtikrino, kad N.Zujienė skirs po vienodai rūpesčio, laiko ir pastangų abiems skyriams. Jos darbo grafiką tvirtins meras. Pasak Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo R.Zailsko, apie savivalę negali būti nė kalbos, nes direktorė yra atskaitinga, kontroliuojama savivaldybės, kuriai teikia veiklos ir finansines ataskaitas.
Nors jungtinės Dzūkijos gimnazijos modelis pristatytas, kaip neskausmingas abiems bendruomenėms, dalis stakliškiečių nepatikėjo, kad geresnės alternatyvos nėra, aktyvūs bendruomenės atstovai nusiteikę jiems rūpimų atsakymų ir toliau ieškoti aukštesnėse valdžios institucijose.
Dalė Lazauskienė
Autorės nuotraukos