„…Aš juodu visąlaik matau dviese, uždėjusius vienas kitam ant pečių rankas ir dainuojančius draugų būryje… Man atrodo, kad jiedu žinojo kažkokią aukštą paslaptį – kas yra gyvenimas, ir kaip reikia jį gyventi“.., – atsiminimų knygoje „Baltistikos ąžuolas“ apie du draugus poetą Justiną Marcinkevičių ir kalbininką Joną Kazlauską sako jų mokslo draugė Anarsija Mikalauskaitė – Adamonienė.
Kraštiečiai iš Prienų, Birštono, Šilavoto, Nemajūnų, Matiešionių, Balbieriškio, Pakuonio, TAU studentų aktyvistės su vadove D. Šimukauskiene, prie šios bendruomenės žmonių Vilniuje prisijungę LR Seimo narys Andrius Palionis, kalbininko J. Kazlausko artimieji, G. ir J. Marcinkevičių dukros – visi pabuvome ir vėl kartu su abiem draugais – tik ne Prienų žemėje, o Saulės ir Antakalnio kapinėse Vilniuje.
Šalia J. Kazlausko kapo J. Marcinkevičiaus eilėraštį „Degančios žvakės prasmė“ skaitė A. Adamonienė, profesoriaus gyvenimo kelią, asmenybę prisiminė Birštono vicemeras Juozas Aleksandravičius.
Pagerbiant Genutės ir Justino Marcinkevičių atminimą, eiles ir vėl skaito mokytoja A. Adamonienė. O rodos, dar taip neseniai visi buvome drauge, lyg viena graži šeima, Prienų žemėje. Visi, kurie liepos 31 dieną, tęsdami Seimo nario A. Palionio iniciatyvą, atvykome uždegti atminimo žvakę, padėti gėlių, sukalbėti maldą šalia mūsų kraštui brangių žmonių Amžinojo poilsio vietos. Simboliška, kad mums sustojus tylos minutei prie G. ir J. Marcinkevičių kapų, vyko ir žuvusiųjų Medininkuose pagerbimas. Pro mūsų būrelį pravežamas vienintelis likęs gyvas Tomas Šernas… Žuvusiesiems už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę lenkiasi LR Vyriausybės ir Seimo nariai…
Tarsi priesakas iš atminties skrynelės iškyla J. Marcinkevičiaus mintys: „Žinau, kur baigiasi ateitis: ten, kur prasideda abejingumas tautos istorijai, kultūrai, kalbai“…
Prienų krašto muziejaus įkūrėja Antanina Aleknavičienė ramiai pakviečia: „Sustokim visi arčiau”. Marcinkevičių dukra Jurga tarsi tėvo balsu ištaria: „Jūs tokie geri žmonės. Gaila, kad neatostogavau vaikystėje jūsų kraštuose“…
Seimo narys A. Palionis, padėkojęs gražiam būriui kraštiečių už atvykimą, nustebina visus padovanodamas įspūdingą ekskursiją po Vilniaus senamiestį. Lydimi dviejų gidžių, aplankome Trijų Kryžių kalną, stabtelim prie Mindaugo paminklo, Nacionalinio muziejaus, užsukame į Katedrą, Valdovų rūmų kiemelį. Einame pačia seniausia Pilies gatve. Viena grupelė aplanko Signatarų namus, kita – Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčios varpinę, puošniausią visoje Vilniaus senamiesčio panoramoje. Ir vėl prisimena J. Marcinkevičiaus „Pažinimo medis“ – poema apie Vilniaus universitetą, vienas žymiausių baltistų, Vilniaus universiteto profesorius, hab. daktaras J. Kazlauskas.
Kelionės į namus pradžioje Birštono vicemerui J. Aleksandravičiui kyla mintis – kas atsakys į tris mokytojos A. Adamonienės klausimus apie kalbininką J. Kazlauską, gaus dovanų knygą „Baltistikos ąžuolas“. Rodos, niekas nepavargo. Visi suka galvas, kaip atsakyti į sudėtingus klausimus. O. Grybauskienė skaito J. Marcinkevičiaus eiles. Prie mikrofono ją keičia A. Krūvelis. Gausių plojimų lydimi, abu džiaugiasi vicemero įteikta knyga. Tai vienoje, tai kitoje stotelėje mus palieka po keletą kelionės dalyvių. Visi kartoja tą patį: „Iki pasimatymo ryt, J. Kazlausko gimtinėje, Matiešionyse“.
Už prasmingą, įdomią kelionę išvykos dalyviai nuoširdžiai dėkoja LR Seimo nariui A. Palioniui, kitiems kelionės organizatoriams.
Palma Pugačiauskaitė
Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2026 m. bendrai skirta suma – 38132 Eur).