Sutartinės – senasis kultūros paveldas

Skaidra Jančaitė – dainininkė, lektorė, plačios kūrybinės raiškos menininkė, sutartinių ugdytoja, visuomenei organizuojanti nemokamus sutartinių giedojimus.
„Labai smagu, kai žmogus asmeniškai pajunta, koks vyksta procesas jo viduje, kai sutartinės „išneša“ iš kasdienybės. Drąsūs iššūkiai. Tikiuosi, susitiksime…“ – šypsosi menininkė.

„Mano tikslas, kad žmonės domėtųsi turtinga protėvių istorija, tradicijomis, pajaustų sutartinių žavesį, kuriose daug gilaus pozityvumo,“ – sako sutartinių puoselėtoja Skaidra Jančaitė.

– Miela Sandra, kaip susidomėjote sutartinėmis? Kas tapo impulsu?
– Kai mokiausi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kartą išgirdau sutartinės įrašą. Pajutau to giedojimo grožį. Tada išgyvenau stiprų jausmą – tai didžiulė garsų harmonija.
Mano idėja – supažindinti šių laikų visuomenę su protėvių istorija, sutartinių spektru, kurios būdavo giedamos per įvairias lietuviškas šventes.
– Papasakokite apie sutartinių istoriją, jų skirtumus.
– Man labai patinka, kad specialistai negali nustatyti sutartinių atsiradimo tikslaus laiko ir vietos. Galiu tuomet įsivaizduoti, kad jau prieš daugelį amžių lietuviai jas kūrė… pagarbai, grožiui, padėkai, bendrystei, vertybei, džiaugsmui, rimčiai ir kitoms būsenoms ar veiksmams išreikšti.
Mūsų laikais išlikę jų daugiau nei 2000, tad „paleidžiu savo pajautimą“ ir išgirstu, kaip sutartinės skamba giliai ir plačiai…
Ar žinote, kad yra net 40 būdų, kaip jos giedamos? Yra trys pagrindinės sutartinių giedojimo grupės – dvejinės, trejinės ir keturinės. Pagrindinė sunkiausia užduotis giedoti dvi skirtingas melodijas vienu metu. Pavyzdžiui, pirmoji grupė gieda, tada – antra, o kai antroji grupė gieda su trečia, tai pirmoji – ilsisi. Sutartinių žavumas tas, kad galimos įvairios melodijos.
– Naujausias jūsų projektas „Suburtynė“. Kokia jo misija ir tikslas?
– Jau penkerius metus organizuoju kasmetinius nemokamus sutartinių giedojimus. Įdomu buvo giedoti ant Kernavės piliakalnio. Nuostabi erdvės ir kalnų tarpusavio aura! Smagus eksperimentas! Tikiuosi pavasarį pabandyti su daugiau žmonių, gal bus lengvesnis susiskambėjimas.
Kartą per mėnesį tradiciškai vedu nemokamas sutartinių giedojimo pamokas Kauno menininkų namuose ir sutartinių ratus Kauno M. K. Čiurlionio muziejuje (dėkui vadovybei), anksčiau priimdavo ir Maironio muziejus, buvo labai gera. Kartais susiburiam ir giedame Gaudes Ąžuolynui. Tai mano dovana Kaunui.

• 2010 m. į UNESCO reprezentatyvų žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtrauktos Lietuvių polifoninės dainos – sutartinės (Sutartinės, Lithuanian multipart songs).

Sutartinės suteikia stiprų terapinį poveikį. Reikia žmogui susikaupti, susitelkti į save, – tai „programuoja“ visiškai kitokį smegenų darbą. Tada neturi laiko galvoti apie kasdienius rūpesčius, reikalus ir pan. Įsijungia žmogaus klausos aparatas. Puiki sveikatingumo terapija. Sakyčiau, meno terapija…
…Džiaugiamės pasirinkę ilgąją, 24 valandų sutartinių kelionę per Žolinę: kai rugpjūčio 15 d. giedame Kaune ir patiriame sutartinių giedojimo malonumą.
– Kas paskatino jus vesti nemokamus sutartinių mokymus?
– Turėjau ansamblį „Skaidrumos“, labai myliu M.K. Čiurlionį. Muziejaus vadovai paprašė sukurti programą ir vesti muzikos naktį. Pajutau, kad būtų įdomu tai daryti šalia jo paveikslų. Taip ir gimė tradicija – giedojimo mokymai Čiurlionio muziejuje. Sutartinių ratuose giedame sutartinę po sutartinės. Ne visiems aišku, kaip tai daryti. Naujiems žmonėms pagiedama melodija, tada pasiskirstoma grupėmis.
– Kas jūsų nariai, besidomintys sutartinių menu?

Sutartinių giedojimo pamokose…

– Džiaugiuosi entuziastinga sutartinių giedotojų bendruomene. Žmonės atvyksta iš Vilniaus, Klaipėdos, net iš užsienio. Gal daugeliui asocijuojasi, kad giedojimas – vyresnio amžiaus žmonių veikla? Deja, tai klaidinga nuomonė, sutartinėmis domisi itin daug aktyvaus entuziastingo jaunimo. Giedojimo pamokose dalyvauja studentai, gydytojai, kompiuterinių technologijų specialistai, mokytojai, įvairių sričių tarnautojai. Ir tai labai džiugina. Vadinasi, mūsų protėvių sutartinės nebus pamirštos, jos „keliaus“ iš kartos į kartą…
Kviečiu visus sutartinę išjausti giliai ir pabūti „išjautimo kėdėj“! Disonanso garsai keičia žmogaus vidinį „aš“, jo jausmus, būseną. Mokymų dalyviai po giedojimo pamokų sako: „persikroviau, atsipalaidavau. Viską pamiršau. Gera psichologinė priklausomybė…“.
…Po truputį auginu giedorius, kurie mokytų naujokus ir plėstų savo ratą. Labai noriu, kad šis procesas klestėtų. Tai malda, gelmė, gelmė mūsų kultūros… senolių magiškų žodelių maldos…
– …Buvote Prancūzijoje, kur pristatėte Lietuvos kultūrą.
– Taip. Važiavome su Zapyškio sutartinių grupe „Stuba“. Vyko Lietuvos sezonas Prancūzijoje. Dalyvavome susitikimuose su vaikais mokyklose, seneliais globos namuose, aplankėme keletą kaimų. Suruošėme lietuviškas apeigas: dainavau, grojau instrumentais… nelengva prancūzus pripratinti prie tokios muzikos, – tai ne estrada, ne džiazas.
Labai džiugina graži ir prasminga Lietuvos ir Prancūzijos bendrystė, kurioje persipina draugystės saitai ir įvairialypė kultūra.
Veronika Pečkienė

…Beje, labai sujaudino laiškas, kurį parašė mums kolegos iš Prancūzijos:
Mieli draugai,
Esu dėkingas, kad per savaitę pristatėte gražias Lietuvos vertybes. Per dainas patyriau didžiulį gėrį, gerą savijautą ir ramybę. Buvote verti Lietuvos žmonių atstovai: svetingi ir jautrūs, labiau besidomintys žmogiškais kontaktais nei tvarka ir skaičiavimais; mokėjote išryškinti labai seną kultūros paveldą ir tuo sustiprinti savo krašto patrauklumą.
Jeanas – Francois,
Saint Seine l’Abbaye (Prancūzija)