Ruošia pedagoginę-metodinę knygelę

Birštono gimnazijos pradinių klasių mokytojai ir specialistai dalyvauja daugiašaliame Erasmus+ projekte „Psy pasakojimai“.
Rugsėjo 23-25 dienomis gimnazijos psichologė Jolanta Veterienė ir projekto koordinatorė Birutė Sinkevičienė dalyvavo partnerių susitikime Monse, Belgijoje. Susitikimo metu buvo pristatyti atlikti darbai ir jų kokybinis įvertinimas, aptartos veiklos ateinančiam pusmečiui. Šiuo metu visi partneriai rengia pedagoginę-metodinę knygelę apie psichologinius pasakojimus (Psy tales), kuri netrukus bus patalpinta internete, projekto svetainėje.

Apačioje galima susipažinti su vienu iš būsimo leidinio skyrių.

Psichologinių pasakojimų vertė 9-12 metų vaikams

Autorė Jolanta Veterienė

Birštono gimnazijos psichologė

Emocinis ugdymas . Emocinis raštingumas. Kaip Psichologiniai pasakojimai padeda mokiniams atpažinti ir išreikšti savo emocijas. Emocijų, nagrinėjamų per personažus ir pasakojimus, pavyzdžiai.

Pasakojimai, istorijos, pasakos turi didelį poveikį įvairaus amžiaus žmonių emocijoms, ypač vaikų. PsyTales galima pasitelkti įgyvendinant emocinį vaikų lavinimą, siekiant suteikti žinių apie emocijas ir jausmus. Istorijų veikėjai patiria ir išgyvena įvairias emocijas – baimę, džiaugsmą, pyktį, pavydą, liūdesį, nusivylimą, dėkingumo jausmą. Tai suteikia galimybę kalbėti apie emocijas, aptarti jas. Vaikai gali mokytis atpažinti jausmus, juos suprasti bei reikšti. Pasakojimų veikėjų išgyvenami jausmai ir jų reakcijos į iššūkius, pokyčius padeda vaikams atpažinti savo pačių emocijas, patekus į panašias situacijas, ir suprasti, kad šie jausmai yra natūralūs. Istorijose vaikai gali atrasti tinkamų pavyzdžių kaip jusmus atpažinti, priimti, reikšti, dalintis jais.

Empatijos ugdymas. Kaip istorijos skatina mokinius suprasti ir dalytis kitų jausmais. Susitapatinimo su įvairiais veikėjais ir jų patirtimis poveikis.

Vaikai pasakose susitapatina su įvairiais veikėjais, taip pat ir tais, kurie patiria skausmą ar sunkumus. Vaikai išgyvena panašias emocijas. Tai skatina empatijos ugdymą. Vaikai mokosi suprasti kitų emocijas ir jausmus, įsijausti, užjausti. Empatijos lavinimas yra svarbus vaiko socialinio-emocinio vystymosi aspektas, kuris lemia tokius elgesio įgūdžius, kaip pagalba kitiems, parama. 

Psichologinio atsparumo ugdymas ir sunkumų įveikimo įgūdžiai. Kaip personažai, įveikę iššūkius, gali tapti atsparumo pavyzdžiu. Pasakojimų panaudojimas streso ir nesėkmių įveikimo mechanizmų mokymui.

Pasakojimai gali padėti vaikams, išgyvenantiems stiprias emocijas, patyrus netektį, praradimus. Pasakojimų veikėjai susiduria su įvairiais sunkumais ir iššūkiais, patiria nesėkmių, išgyvena stiprius jausmus, todėl skaitydami ir analizuodami tokias istorijas vaikai mokosi pokyčius, nesėkmes, sunkumus priimti kaip natūralų gyvenimo aspektą, nepasiduoti, tikėti savimi ir siekti savo tikslo.

Pasakose galima atrasti elgesio modelių, reakcijų būdų, kurie padėtų vaikams suprasti ir išgyventi stresą keliančias situacijas, permainas. Vaikai gali mokytis mindfullness (dėmesingo įsisąmininimo) įgūdžių, kitų nusiraminimo būdų, kurie didina psichologinį atsparumą ir dvasinę gerovę (mental wellbeing), emocinio stabilumo ir kaip jį išlaikyti.

Pasakojimai aprašo veikėjus, kurie susiduria su iššūkiais, bet galiausiai randa jėgų juos įveikti. Tokie pavyzdžiai įkvepia vaikus pasitikėti savimi ir savo gebėjimais. Pavyzdžiui, vaikai mato, kaip herojai, nepaisant sunkumų, pasiekia pergalę, ir tai gali sustiprinti jų tikėjimą savimi, ypač susidūrus su asmeninėmis problemomis, savivertę, atpažįstant savo stipriąsias puses.

Pasakos vaikus ugdo kaip asmenybes. Padeda jiems tapti drąsesniems, labiau pasitikėti savimi ir kitais, būti atviresniems pasauliui, nebijoti priimti gyvenimo iššūkius. Moko ramiai ir racionaliai priimti sprendimus. Tai yra puiki psichoterapinė priemonė mokiniams, kuri puikiai paruošia gyvenimui, skatina būti drąsiems, nenuleisti rankų, nepasiduoti, moko optimizmo, pasitikėjimo savimi ir pasauliu, permainų ir iššūkių įveikimo ir pozityvaus mąstymo.

Istorijos padeda vaikams įgyti ir formuoti problemų sprendimo įgūdžius. Situacijos, į kurias patenka veikėjai, dažnai reikalauja, kad vaikas išspręstų problemas. Tai skatina ugdyti problemų sprendimo įgūdžius ir gebėjimą kritiškai mąstyti.

Parinkus tinkamą pasakojimą, atsižvelgiant į konkretaus vaiko problemą, galima vaikui suteikti specialių, pvz., sveikos gyvensenos, sveikatos žinių.

Psichologinių pasakojimų nauda mokinių gerovei

Įtraukties skatinimas ir stigmos mažinimas

PsyTales gali padėti mokytojui siekti, kad mokiniai klasėje jaustųsi patogiai, ir padėti jiems išnaudoti visas savo galimybes, atskleisti stipriąsias savybes. Pasakojimus galima naudoti siekiant ir mokant vaikus geriau suprasti save, pažinti ir rūpintis savo gerove. Vaikai gali būti mokomi išnaudoti visas savo galimybes, užmegzti geresnius santykius su klase ir mokykla. Pasakojimų skaitymas, nagrinėjimas gali normalizuoti psichikos sveikatos problemas ir skatinti palankią klasės aplinką įvairiems skirtungumams reikštis. Pasakojimus aptariant klasėje mokiniai skatinami išsakyti savo mintis, drąsiai reikšti savo individualų požiūrį, nuomonę. Jie ugdo mokinių kritinį mąstymą, toleranciją, kito mokinio ar suaugusiojo išsakytoms mintims.

Pozityvaus elgesio ir požiūrio skatinimas

Istorijos naudingos ugdant mokinių pozityvų elgesį, pateikiant jiems suprantamus  pavyzdžius, kaip tinkamai elgtis įvairiose situacijose. Jie padeda mokiniams suprasti savo padarytų veiksmų  pasekmes, moko valdyti elgesį ir emocijas, bendrauti ir bendradarbiauti, skatina būti bendruomeniškiems, draugiškiems ir užjaučiantiems.

Vaikai gali mokytis pozityvaus bendravimo, palaikymo, bendradarbiavimo, draugystės ir santykių kūrimo. Jie gali išmokti, kaip palaikyti ir tęsti pokalbį, kaip atpažinti teigiamus komunikacijos ženklus: mokytoja nusišypsojo, mokytoja padavė ranką.

Bendros psichinės sveikatos stiprinimas

Skaitydami, klausydami ar aptardami pasakas klasėje vaikai geriau suvokia savo asmenybę, kito asmenybę ir visų vietą pasaulyje. Vaikai ima suprasti, kad kiti šalia esantys (artimieji, broliai, draugai ir kt.) gali interpretuoti dalykus kitaip nei jie. Jie mokomi džiaugtis skirtingumu ir priimti jį. Pasakų klausymasis ir aptarimas klasėje gali sukurti bendrystės jausmą tarp vaikų. Kartu klausydamiesi ir diskutuodami apie veikėjus ir jų patirtis, vaikai dalijasi mintimis, jausmais ir mokosi bendradarbiauti, užmegzti ryšius su bendraamžiais. Pasakojimai dažnai perteikia svarbias moralines pamokas, kurios padeda vaikams išsiugdyti socialinius įgūdžius. Pvz., pasakojimai apie gerumą, draugiškumą, drąsą, sąžiningumą padeda formuoti vaiko vertybes.

Kognityvinių gebėjimų ugdymas

Pasakojimuose vartojamas turtingas žodynas, turtinga ir gyvybinga kalba yra naudingi vaikų kalbos įgūdžių vystymuisi. Pasakojimai, ypač skaitomos ar pasakojamos, skatina vaikų kalbos supratimo, klausymo įgūdžių lavinimą. Jie gali paskatinti vaiko meilę skaitymui, suteikti tvirtą raštingumo įgūdžių pagrindą., gerinti vaiko skaitymo įgūdžius. Emociškai įtraukiančių pasakojimų skaitymas ar klausymas gerina vaikų dėmesingumo, atminties gebėjimus, klausymosi įgūdžius.

Galima šias pasakas/istorijas ir suvaidinti, tai dar vaizdžiau ir įsimintiniau veikia mokinių supratimą, įtraukia į diskusijas siekiant numatytų tikslų. Vaikai išmoksta susikaupti, būti kantresni ir leisti kalbėti kitiems.

Vaikai, skaitydami istorijas, įsivaizduoja veikėjus ir situacijas, o tai plečia jų mąstymą, ugdo vaizduotę, kūrybiškumą. Vaikai gali būti skatinami kurti savo istorijas, taip lavinant kūrybinį mąstymą ir vaizduotę plėsti jų mąstymo ribas, skatinti ieškoti kūrybiškų sprendimų įvairiose situacijose. Pasakų analizavimas skatina mokinių kritinį mąstymą – vaikai mokosi atskirti svarbias detales, vertinti įvairias situacijas, argumentuoti savo nuomonę ir vertinti kitų požiūrius. Pasakojimai gali keisti vaikų požiūrį į klaidas, į klystančius bendraamžius, skatinti veikti, nebijant suklysti, mokytis iš klaidų.

Psichologinių pasakojimų vertė suaugusiems

Iš pasakojimų mokytojai, tėvai, kiti suaugusieji gali mokytis efektyvių bendravimo su vaikais būdų ir pamatyti, kad paprasti dalykai turi didelį poveikį vaiko ir klasės gerovei: nusišypsoti, paduoti ranką, paklausti. Aptardami pasakojimus su vaikais, suaugę gali geriau pažinti vaikus, sužinoti jų požiūrį, rasti su jais ryšį, kurti pozityvius santykius.

Psichologinių pasakojimų taikymas ugdymo procese

Dalykų integravimas:

Įtraukus psichologines pasakas į skaitymo ir rašymo užduotis galima sustiprinti mokinių emocinį ir socialinį išprusimą bei raštingumo įgūdžius.

Socialiniai mokslai: Šios istorijos naudingos kultūrinėms ir socialinėms problemoms aptarti, skatina platesnį supratimą ir empatiją.

Grupinė veikla:

Diskusijų grupės: Skatina mokinius dalytis ir apmąstyti pasakojimų temas ir pamokas.

Vaidmenų žaidimai: Įtraukiant mokinius į vaidmenų žaidimus pagal skaitytas istorijas, jie lavins socialinius įgūdžius ir emocijų raišką.

Kūrybinė raiška:

Meno projektai: Skatina mokinius kurti meno kūrinius, paremtus „Psy“ pasakojimais, padeda jiems suvokti ir išreikšti savo emocijas vizualiai.

Rašymo pratimai: Mokiniai gali rašyti savo pasakojimus, tuo būdu jie kūrybiškai tyrinės savo mintis ir jausmus.

Įtraukdami Psy pasakojimus į 9-12 metų mokinių ugdymo procesą, pedagogai gali reikšmingai prisidėti prie jų emocinio raštingumo, empatijos, atsparumo ir bendros psichinės gerovės. Šios istorijos suteikia vertingų pamokų ir įveikos mechanizmų, kurie gali padėti mokiniams įveikti iššūkius, kylančius augant ir ugdantis sveiką, visapusišką asmenybę.