Mielieji,

Einant gyvenimo keliu kiekvienas patiriame įvairių nutikimų ir su tuo reikia gyventi. Kaip pavyks, ar turiu su kuo pasidalinti savo džiaugsmu, išgyventu liūdesiu – visa tai labai priklauso nuo asmenybės, nuo supančios aplinkos. Galbūt turime ar turėjome savo puikiai sukurtą aplinką, gražią buitį, bet ar šalia yra žmogus, kuriam galėčiau atsiverti, atsiremti į jo petį, kuris suprastų ir neteistų, leistų pažvelgti į save kitomis akimis, atrasti sprendimą. Kartais atrodo – negaliu, nemoku, nepajėgiu, nežinau, neįmanoma.
/Galėjimas gimdo žmoguje negalią.
Baikščios mintys veja į neviltį.
Seka nerimas amžiną nežinią./
Žmogus savyje turi didelį energijos bei galių potencialą, svarbu savyje tai pajausti ir naudoti. Šalia esantis žmogus gali padėti pabudinti tą jėgą. Dažnai juo tampa socialinis darbuotojas, su kuriuo atverčiamas naujas gyvenimo puslapis.
Džiaugiuosi, kad pasirinkau socialinio darbuotojo profesiją. Kai gyvenimas atvedė prie socialinio darbo profesijos pasirinkimo momento, pamaniau, gal tikrai verta pabandyti, šioje profesijoje yra daug tikro gyvenimo, žmogus ir visuma to, kas jam svarbiausia.
Prienų globos namuose socialine darbuotoja dirbu jau šešiolika metų ir manau, kad tai – mano pašaukimas, gera būti arčiau pagalbos reikalingų žmonių, jiems padėti įveikti sunkumus. Šis pasirinkimas buvo pats geriausias mano sprendimas.
Savo veikloje akcentuoju artimo meilę, empatiškumą, kantrumą, nuoširdumą, bendradarbiavimą, konfidencialumą, gerbiu žmogų kaip individualybę ir vertybę. Bendraujant darbe su Globos namų gyventojais kiekvieną dieną, kaip šeimoje, būna visokių dienų. Vieną akimirką jis piktas ir nusivylęs, norintis įžeisti, pasišaipyti, bet jau kitą tau pasako: ,,malonu tave matyti“, „kaip tu puikiai atrodai“, ,,jau mūsų Angelėlis čia“, ,,tu mano žemės Angelas, „tik tu viena mane išgelbsti‘. Žmogus juk nenori pykti, bet jam tiesiog nepavyksta savęs suvaldyti. Tie trumpučiai malonūs žodeliai, man atsveria visus blogumus. Aš didžiuojuosi, kad gyventojas tai ištaria garsiai, o aš sugebu išgirsti, atsakyti gerumu bei palaikymu. Jaučiu, kad ir keli teigiami gestai žmogų keičia, jis gali pasijusti geriau bei tvirčiau, reabilituoti save.
/ Pripažįstu pasaulyje kaitą,
Žinau pykčio ir džiaugsmo protrūkį.
Ir sprendimo pažįstu akimirką./
Kiekvienam žmogui yra svarbu, kad jo darbas, pastangos būtų matomos, todėl džiaugiuosi gyventojo kiekviena šypsena, linksmų akių spindėjimu, geru žodžiu vienas kitam, nuveiktais darbais ar mažais žingsneliais į užsibrėžtą tikslą.
Didžiausią pasitenkinimą kelia pagalbos teikimas žmogui, kuris dažnai pats nepajėgia savimi pasirūpinti, paslaugų gavėjo didėjantis aktyvumas, motyvacija, sprendžiant problemą, jo pasiekti rezultatai. Savo ilgamete socialinio darbo praktine patirtimi bei profesinėmis žiniomis dalinuosi su socialinį darbą dirbančiais kolegomis, dalindamasi pasikraunu patirties bagažą, tai duoda man pačių skaniausių vaisių. Įkvėpimo ieškau veiklose su žmonėmis, bendravime su jais, muzikoje. Savo darbe nelaukiu didelių rezultatų visiems matomų ,,plika akimi“. Dažnai pastebime, mylime tuos, kurie elgiasi pagal etiketą, laikosi tvarkos ir nusistatytų bendrų taisyklių arba viešina mūsų gerus darbus. Žinoma, tai labai džiugina, tačiau man didžiausias pasiekimas ne „geriečio“ saldžiai visiems girdint pasakytas žodis ar veiksmas, bet ,,blogiuko“ pasakyta nuoširdi, gerbianti mano darbą ar asmenį frazė, gestas, skirtas man vienai. Socialinį darbą dirbdamas negali tikėtis padėkos, būna, kad esi apšaukiamas, nesuprastas, kaltinamas. Bet yra ir kita ,,medalio pusė“. Turiu pripažinti, kad būtent dirbdama socialinį darbą, gražiausius, mieliausius man pasakytus žodžius išgirdau iš Globos namų gyventojų, ir juos ištarė tą akimirką nuoširdžiai. Tokių „perliukų“ negaliu užmiršti, tai man labiausiai stiprybės teikiantis stimulas bei malonumas. Būna dažnai, kad tokia užsimezgusi bendrystė tęsiasi toliau. Tikėjimas, kad geras žodis, švelnus, nuoširdus elgesys užkrečiamas ir randa kelią į mažas širdies kerteles, mane skatina nenuleisti rankų savo darbe, atkakliai siekti, kad žmogui būtų kuo geriau, padėti atpažinti sunkumus ir juos kiek įmanoma įveikti.
/Negyvensiu daugiau tartum pasakoj,
Nusimesiu sunkaus šarvo blizgesį,
Naują savo širdy kursiu atvaizdą. /
Socialinį darbą Prienų globos namuose dirbu su senyvo amžiaus žmonėmis ir suaugusiais asmenimis su negalia. Paprastai sukuosi tarp trijų dešimčių globojamų gyventojų, tačiau – visi 210 man kaip savi. Kiekvieno žmogaus gyvenime patirtis skirtinga, skauduliai ar džiaugsmai jaučiami kitaip, kai pasimatuoji pagal jų gyvenimo kelią. Tai suteikia jėgų permąstyti kai kuriuos dalykus, pamatyti kitaip, suprasti kitaip ir pačiam atgauti jėgas po nesėkmių. Socialiniame darbe yra svarbi bendrystė, kolektyvo sutelktumas, kartu mes galime daugiau. Man svarbus namų akcentas, kaip šeima turime ir sugyventi: bendrauti, padėti vienas kitam, užsiimti bendra veikla, kartu švęsti šventes. Didelę reikšmę turi kūrybiniai užsiėmimai, muzikavimas. Bendra veikla – tai ne tik proga džiaugtis, bet ir stiprina socialinius įgūdžius, skatina saviraišką, mūsų bendruomeniškumą. Prienų globos namuose socialiniai darbuotojai, užimtumo specialistai taikome rekreacinę muzikos terapiją, siekdami įtraukti gyventojus į socialinę kultūrinę veiklą, atskleisti gyventojų kūrybinius gebėjimus, sustiprinti fizines bei dvasines jėgas. Globos namų gyventojai mielai susitinka su jaunimu, kartu surengia šventines programas, atskleidžia savo talentus, tai įprasmina kartų draugystę, suteikia daug gerų emocijų. Muzika pagerina savijautą ir gyvenimo kokybę, todėl gyventojai mielai renkasi padainuoti, groti ar pasiklausyti melodijų prie arbatos puodelio. Dažnai dalyvaudami rankdarbių bei kituose kognityvinės veiklos užsiėmimuose klausosi muzikos, kuri paskatina vaizduotę, kūrybiškumą, entuziazmą. Globos namų gyventoja su šypsena veide pasakojo, kaip reagavo jos dukra, aplinkiniai, pamatę įstaigos internetiniame puslapyje nuotraukas iš renginių: „Dukra nusistebėjo, negali patikėti, kaip aš čia tapau dainininke, pasipuošusi koncertuoju su ansambliu, rankdarbių, meninių darbų kūrėja. „Mamyt, kaip tu pasikeitei, gera nuotaika švyti.“ O aš einu į užsiėmimus, kažkaip nesmagu atsisakyti, taip maloniai kviečia, laikas greičiau praeina ir nuveikiu ką reikia. Skauda nugarą, prastai matau, bet reikia eiti, padėti prieš šventes padaryti ką gražaus. Visi aplink kalba – tu tai turi sveikatos. Tiek turiu, kaip ir jūs visi, bet einu, ir tiek, nepasiduodu.“
/ Nugalėk savo rankomis negalią,
Pamąstyk apie savo gyvenimo švyturį,
Nugramzdinki ryžtingai tu nerimą./
(Angelė Baliūnienė,
2002-ojo rudens poezijos almanachas „Ten, sidabro vingy…“)
Socialinių darbuotojų diena – man išskirtinė, nes ši profesija yra labai svarbi žmogui, stiprina asmenybę, reikalauja nuolatinio tobulėjimo. Pagyvenusių žmonių diena – man ypatinga, nes ją švenčiu kartu su gyventojais. Ši diena – Jų šventė, bet ir mano gimimo diena, kiekvienais metais tai įgauna vis gilesnę prasmę. Socialiniame darbe svarbiausia vertybė yra žmogus, todėl būkime vienas kitam ta brangenybe, ištieskime vienas kitam ranką, dovanokime bendravimo džiaugsmą. Jei svyra rankos, suteikime galimybę atsiremti į vienas kito petį. Santykis su paslaugų gavėju labai svarbus, bet nepamirškime būti komanda. Net ir stipriausieji pavargsta, todėl svarbu kolegiškumas, atgaiva, kad vėl galėtume dalinti savo teigiamą energiją. Sėkmės visiems dirbant prasmingą darbą.

Pagarbiai,
Angelė Baliūnienė,
Prienų globos namų
socialinė darbuotoja