Kas vėlei mus dabar suvienys?

Petras Eidukevičius

Kodėl anuomet Sąjūdis dar okupacinių suvaržymų sąlygomis sugebėjo mus suvienyti LAISVĖS žygiui? Dabar turime daug daugiau laisvės, tik net nerandame dėl ko vienytis.

Kodėl anuomet Sąjūdis dar okupacinių suvaržymų sąlygomis sugebėjo mus suvienyti LAISVĖS žygiui? Dabar turime daug daugiau laisvės, tik net nerandame dėl ko vienytis.
Taigi, kas mums dabar valstybė? Žvelgiant ne vien pragmatiniu požiūriu, ji yra šis tas daugiau nei mūsų išorinis saugumas, vidinė tvarka ar sveikatos reikalai, švietimas. Šį tą daugiau rasime tautos poeto Justino parašytoje LR Konstitucijos įžangoje: „LIETUVIŲ TAUTA – prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę (…), siekdama atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės.“
Ką tik (liepos 28 d.) „Kryžių kalno“ atlaiduose nuskambėjo dainiaus Justino daina – giesmė „Tėvyne dainų ir artojų“. Tų, kurie ją girdėjo, žodžiai – „…kodėl tu draskai man krūtinę?“, atsiliepiant į šių dienų dramatizmą, abejingų nepaliko.
Tikiu, kad Justino Marcinkevičiaus eilėms tikrai neabejinga daugiau nei pusė Lietuvos? Tad pradžią vienybei kaip ir turime? Tereikia Justino mintį „pažadink tėvynę savyje“ skleisti kur tik galima. Pirmiausia, žinoma, prisimenant paties poeto aktualius, gilius, prasmingus tekstus.
Kai kurie jau sulaukė, kiti dar laukiam 10-ojo poeto raštų tomo, sudaryto iš Justino laiškų. Tai, kad Raštų pristatyme Valdovų rūmuose, dalyvaujant Prezidentui, nebuvo žurnalistų – papildoma intriga. Kodėl taip?
Buvęs VU teorinės ekonomikos katedros vedėjas tam randa paaiškinimą: „Individualizmu apnuodytoje sąmonėje nėra vietos tėvynei“. Nelabai yra – ir tautiškam Justino humanizmui?
Liko keli mėnesiai iki Seimo rinkimų. Kiekviena užaštrinta, skaudi visuomenei tema ar slepiamas „po kilimu“ aktualiausios problemos sprendimas yra kaip tik „gera proga“ išjudinti politika nusivylusiuosius. Tokių yra daugiau kaip 90 proc. Jie neturi jokios partijos, vertos jų pasitikėjimo, o partinius įrankius demokratijai daryti laiko nukišę …gal patvoryje?
Yra vienas labai aktualus klausimas, kuris liečia visiškai visus. Tai – mokesčiai. Dabar dažnai pageidaujama, kad jie būtų teisingi. Ką tai reiškia, mums galėtų paaiškinti vienas iš turtingiausių (per 12 mlrd. eurų turto) ir sėkmingiausių norvegų verslininkų Olavas Thonas. Jis mokesčius laiko ne kaštais, bet pačia naudingiausia investicija, pirmiausia į ekonominį stabilumą, o taip pat –ir į visuotinę gerovę. Jis siūlo pasidalinti mokestinėmis investicijomis pagal kiekvieno individualias galimybes, kai ir 70 procentiniai mokesčiai nėra per daug.
Lietuvoje dar tebedominuoja senoji nuomonė, kad mokesčiai yra neišvengiama blogybė ir pageidautina, kad jie būtų kuo mažesni. O kaip valstybė išgyvens su mažu perskirstymu – dėl to jie nesuka sau galvos. Yra dar tokių „gudručių“, kurie siūlo dabartinius nevykusius mokesčius „įšaldyti“ kokiems dvejiems metams ir toliau su jais tokiais kankintis.
Tiesa, jau turėjome ir prošvaisčių į teisingų mokesčių pusę. Pozicijos ir opozicijos bendromis pastangomis vargais negalais patvirtintas, nugalėjus didžiulį bankų pasipriešinimą, bankų viršpelnių „solidarumo“ mokestis saugumo paketo finansavimui. Būtų įdomu sužinoti, kas jį palaikė ir kas buvo prieš. Praverstų pasirenkant kandidatus būsimam Seimui.