Mitus apie globojamus vaikus ir globėjus griauna asmeninės istorijos

Paskutinę gegužės savaitę visoje Lietuvoje buvo minima vaikų globos savaitė, kurios metu kiekvienoje savivaldybėje buvo „išskleisti“ simboliniai sparnai, kviečiantys užauginti sparnus meilės, rūpesčio ir artumo laukiantiems vaikams.

Simbolinius sparnus, skirtus Vaikų globos savaitei paminėti, atidengė Prienų r. savivaldybės meras A. Vaicekauskas ir Prienams sparnus pagaminusio Marijampolės profesinio rengimo centro direktorius G. Juodišius.

Gegužės mėnesio duomenimis, Lietuvoje globėjų šeimose gyvena 5024 vaikai, o 1181 vaikas vis dar auga globos namuose. Prienų rajono bendruomeniniuose vaikų globos namuose auga 23 vaikai ir yra likusi tik viena laisva vieta, o pas budinčias globėjas auga dar penki vaikai. Tad gegužės 25 dieną vaikų globos savaitei skirto renginio „Pasimatuok sparnus“ metu simboliniai sparnai atidengti ir Prienuose. Juos mūsų kraštui pagamino Marijampolės profesinio rengimo centras.
Prienų rajono savivaldybės merui Alvydui Vaicekauskui ir Marijampolės profesinio rengimo centro direktoriui Gražvydui Juodišiui iškilmingai atidengus globos savaitės simbolį, Jiezno paramos šeimai centro (JPŠC) atstovai visus pakvietė nusifotografuoti prie simbolinių sparnų ir taip siųsti žinutę apie globėjų svarbą po Lietuvą.
Tiesa, vaiko globa vis dar apipinta įvairiais mitais ir stereotipais, kuriuos geriausiai

Savo istorija pasidalijo ir Marija bei jos globėja Rūta.

paneigia gyvas pavyzdys, tad renginio metu savo istorijomis dalijosi tie žmonės, kurie kadaise augo globoje, patys globojo ar vis dar tebegloboja vaikus.
Kiekvienas Jiezno paramos šeimai centre (anksčiau Jiezno globos namuose) augęs vaikas turi savo istoriją. Kai kurie iš jų galbūt niekuomet ir nesitikėjo, kad jų gyvenimo kelias gali pasisukti dabartine linkme, kitų tikriausiai niekuomet neapleido viltis, kad jų laukia šviesi ateitis. Pavyzdžiui, Jiezno paramos šeimai centre augęs Delianas į Jiezną atvyko jau būdamas paauglys. Prieš keletą metų „Gyvenimui“ interviu davęs Delianas prisipažino, jog jo paauglystėje būta ir nelabai gerų dalykų, tačiau šiandien JPŠC direktorės Jūratės Virginijos Žukauskienės kalbinamas vaikinas tik kukliai prisipažįsta, jog jis ne tik kremta doktorantūros mokslus, bet ir yra Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto laborantas.
Už parodytą teisingą kelią, palaikymą Delianas iki šiol dėkingas JPŠC ir Jiezno gimnazijos darbuotojams bei mokytojai Joalitai Jurkevičienei, o už finansinę paramą pirmaisiais

Vietą savo šeimoje tuomet 15-mečiui Andriui rado ir Jadvygos šeima.

studijų metais – paramos ir labdaros fondui „Idėjų vartai“.
Moksliniu keliu pasuko ir dar vienas buvęs JPŠC globotinis Andrius, kuris savo istorijos gyvai papasakoti negalėjo, mat šiuo metu darbuojasi Miunchene, tačiau jo istorija pasidalinti į Prienus atvyko globėja Jadvyga su dukra Dalia. Anot JPŠC direktorės J. V. Žukauskienės, globėjų šeimoje Andrius atsidūrė būdamas 15-os metų, o viskas prasidėjo nuo apsilankymų savaitgaliais ir per atostogas… Globėjos Jadvygos dukra Dalia pasakoja, jog tris dukras auginę tėvai vaikus visuomet skatino mokytis, sakydami, jog vaikystė ir jaunystė tam ir duota, kad žmogus mokytųsi, o Andrius taip pat buvo imlus mokslams. Pirmiausia vaikinas baigė fizikos mokslų bakalauro studijas Vytauto Didžiojo universitete, vėliau įgijo magistro laipsnį, tapo mokslų daktaru, o šiandien jis dirba Lietuvos energetikos mokslų instituto direktoriaus pavaduotoju ir yra atsakingas už atsinaujinančią energetiką, aplinkos taršos mažinimą bei atliekų vertimą į biodegalus. Ir nors Andrius jau yra sukūręs savo šeimą, su globėjais užsimezgęs toks artimas ryšys, jog, prisimindama pačią pradžią, Andriaus globėja iki šiol graudinasi.

Išėjęs iš globos namų Delianas pasuko moksliniu keliu.

Į globos namus, o vėliau pas globėjus patekę vaikai anksti supranta, koks negailestingas kartais gali būti gyvenimas, o skaudi asmeninė patirtis ne vieną Jiezno paramos šeimai centre atsidūrusį jaunuolį įkvėpė savo darbu prisidėti prie geresnio rytojaus, mat, direktorės žiniomis, ne vienas globotinis yra pasirinkęs socialinės paramos sritį, o su globotoja Rūta atvykusi Marija atskleidžia planuojanti būti gydytoja akušere. Beje, keturias savo atžalas bei Mariją užauginusią Rūtą globėjos patirtis taip pat atvedė į naują kelią, mat dabar ji darbuojasi Klebiškio bendruomeniniuose globos namuose.
Skaudi patirtis, atsidūrus globos namuose, geriems darbams įkvėpė ir Sergejų, kuris, be savo biologinės atžalos, kartu su Lolita globoja dar tris vaikučius. Kaip sako pats Sergejus, globoti vaikus paskatino gyvenimas – norėjosi kitiems suteikti tai, ko pats neturėjo. Tiesa, kaip ir kitiems, Sergejui geru žmogumi užaugti taip pat padėjo kadaise visai svetimas, o dabar labai artimas žmogus – buvęs JPŠC darbuotojas Algimantas, kuris šiandien džiaugiasi, jog jo auklėtinis, kaip jis pats sako, nenuklydo prastais keliais, o stvėrė jautį už ragų ir gyvena prasmingą gyvenimą.

Buvę JPŠC globotinis Sergejus kartu su Lolita globoja tris vaikus.

Jiezno paramos šeimai centras prie gerų darbų kviečia prisijungti ir budinčius globėjus, pas kuriuos vaikai galėtų rasti saugų prieglobstį, kol šeimoje išsispręs problemos ir jie vėl galės grįžti namo. Tokią svarbią misiją Jiezno paramos šeimai centre šiuo metu atlieka Reda ir Raselė, tačiau jų vienų rankų neužtenka, mat pas Redą dabar laikinai glaudžiasi 3 vaikai, o pas Rasą – 2 kūdikiai. Paklaustos, kaip kilo mintis tapti budinčiomis globėjomis, Reda pasakoja, jog visuomet norėjo turėti didelę šeimą. Be to, turint nemažus namus, malonu jais pasidalinti su vaikais, o Rasa prisipažįsta visuomet jautusi pagarbą globėjams ir supratusi, kad savo meile bei šiluma gali pasidalinti su tais vaikais, kuriems jos labai reikia.
Šiuo metu Jiezno paramos šeimai centrui (JPŠC) labai trūksta budinčių ir ilgalaikių globėjų, savanorių, žmonių, kurie gali surengti vaikams kokią nors akciją, nusivesti juos į muziejų, nuvažiuoti su jais į išvyką ar tiesiog norinčiųjų vaikus pasikviesti pas save į svečius. Todėl Centro direktorė J. V. Žukauskienė visus kviečia nelikti

Budinčios globotojos Rasa (kairėje) ir Reda (dešinėje) šiuo metu globoja 5 vaikučius.

abejingiems ir padėti vaikams suteikti visavertę vaikystę, nes, kaip liudija šių metų vaikų globos savaitės šūkis, nė vienas vaikas nėra per didelis ir niekada nėra per vėlu.
Rimantė Jančauskaitė

Rubrikoje Gyvenimą kuriame patys. Bookmark the permalink.