Kai žmogus prie žmogaus: ūkininkų Sekminių tradicija aplankė Užuguostį

Gegužės 19 dieną Dievo užmirštame kampelyje – Užuguostyje – Prienų rajono ūkininkai šventė Sekmines. Šventė laikydamiesi ir krikščioniškosios tradicijos, ir su pagoniškais, iki šių dienų atėjusiais naminių gyvūnų bei augmenijos garbinimo papročiais. Prasminga, kad šiemet po seniūnijas keliaujanti šventė stabtelėjo krašte, kuriame nuo seno švenčiami Šv. Izidoriaus, žemdirbių globėjo, atlaidai, o šio šventojo paveikslas saugomas reto grožio Užuguosčio Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčioje.
Sekmadienio rytmetį į Šventosios Dvasios nužengimo žemėn iškilmę susirinkę Prienų ūkininkų sąjungos nariai, Stakliškių seniūnijos ūkininkai, Užuguosčio krašto gyventojai ir svečiai klausėsi prasmingų šios bažnyčios administratoriaus kunigo Lauryno Visocko žodžių apie Sekminių stebuklą. Jo palytėti užsisklendę žmonės tampa drąsūs, o skirtingoms kultūroms atstovaujantys virsta darnia bendruomene, kurioje yra gerbiami jų skirtumai ir dalinamasi meile. Neabejotinai, ir šiandien aktualūs žodžiai rado atgarsį susirinkusiųjų širdyse. Vienybės, susitelkimo ūkininkams labai prireikia, kai tenka ginti savo vertybines nuostatas, kovoti dėl ūkių ateities, šeimų saugumo, stabilumo, kad galėtų auginti žemės ūkio gėrybes ir jomis dalintis su kitais.
Užuguosčio parapija negausi, galima sakyti, nykstanti, todėl po jos skliautais vykusi duonos, sūrio ir vandens pašventinimo apeiga buvo itin jautri, kun. L.Visockas šio krašto ūkininkų darbo vaisius priėmė iš tautiniais rūbais pasirėdžiusių darbščios Balsevičių šeimos atstovų, jaunųjų ūkininkaičių, rankų. Šis ritualas suteikia vilties, kad nuo seno žemdirbiais garsėjęs kraštas dar sulauks atgimimo valandos.
Kitaip ir negali būti Užuguostyje, kurį taip pamėgę gandrai. Nuo seno tikima, kad šie paukščiai kuriasi šalia gerų žmonių, o bemaž kiekvienoje gyvenvietės sodyboje ant stulpų iškeltuose gandralizdžiuose peri gandrai. Vietinės moterys pasakojo suskaičiavusios per dvylika apgyvendintų gandrų namų…
Štai tokiame unikaliame, savo aurą turinčiame rajono kampelyje po šv. Mišių paminėtos Sekminės. Susiburta pievoje šalia apleistos mokyklos, švęsta su lietuviško kaimo retenybės – karvės – vainikavimo, vartų apkaišymo berželių šakomis ritualais, liaudiška muzika ir kaimiškomis vaišėmis. Etnologė Rita Balsevičiūtė visiems pasikloniojo, už tradicijų perėmimą padėkojo ūkininkų jaunimui, pro simbolinius vartus įnešusiam bažnyčioje pašventintas gėrybes. Senųjų tradicijų tyrinėtoja, šio krašto žmonių pasakojimų saugotoja senovine šnekta papasakojo, kaip anksčiau piemenėliai ir gaspadoriai šventė Sekmines, kokių laikėsi ritualų, kad ir patys, ir gyvuliai visus metus būtų sveiki, o javai duotų gerą derlių. Tam, kad susirinkusiųjų jokios ligos nepultų, etnologė visus ir kiekvieną atskirai pakrapino beržų šakelėmis, suvilgytomis švęstu vandeniu. Teko ir gaspadinėms, ir muzikantams, ir svečiams, ir fotografams, linkint, kad per kitas Sekmines vėl visi sveiki ir drūti susirinktų…
Kelios valandos gamtos prieglobsty neprailgo, ūkininkai iki valios prisibendravo, su Seimo ir vietiniais politikais apie kaimo ateitį mintimis pasidalino. Žemės ūkio konsultavimo tarnybos kolektyvas į viktoriną kvietė ir mažus, ir didelius, o tuos, kurie skyrė miežį nuo rugio sėklos, teisingai spėjo kultūras, apdovanojo prizais.
UAB „Pieno tyrimai“ atstovė Lina Kriukelienė ir jos kolegė paskatino dovanomis Stakliškių krašto ūkininkus Rasą Katkauskienę, Rolandą Mykolaitį ir Stanislovą Markauską, laikančius po keliasdešimt karvių ir besinaudojančius bandos sveikatingumo kontroliavimo paslaugomis.
Lietuvos žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis įteikė padėkas ir dovanas pienininkėms Romai Armanavičienei ir Laimai Balsevičienei bei Prienų ūkininkų sąjungos pirmininkei Astai Gluoksnienei. Ūkininkų vedlei už šventės organizavimą, žemdirbių būrimą draugėn padėkojo ir Seimo narys Andrius Palionis, ir Prienų rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Aušra Tamošiūnienė.
Buvo ir daugiau sveikinimų, bet ne dėl kalbų ūkininkai susirinko. Prienų ūkininkų sąjungos naujoji pirmininkė Asta Gluoksnienė pasidžiaugė Stakliškių krašto ūkininkų aktyviu įsitraukimu į šventės ruošą, kitų seniūnijų ūkininkų dalyvavimu, jų parengtomis kulinarinio paveldo edukacijomis, svečių dėmesiu ir dovanomis. Pasak jos, į Sekmines atvyko tie, kuriems nebuvo per toli, kurie nuoširdžiai norėjo pabūti tarp žmonių.
Asta pati pjaustė skirtinguose pieno ūkiuose pagamintus sūrius, kvietė juos ragauti ir skaniausio sūrio rinkimuose balsuoti už labiausiai patikusį skonį. Viso rajono gaspadinės (kaip vėliau paaiškėjo, ir gaspadoriai) pristatė pačių spaustus saldaus ir rūgštaus pieno varškės sūrius, ir gardintus su kmynais, ir pusiau fermentinius, žalumynais ir įvairiais prieskoniais pagardintus, buvo netgi obuolinio sūrio… Sudaryta komisija, kurios pirmininku išrinktas LR Seimo narys Andrius Palionis, suskaičiavo dalyvių palankumo ženklus ir paskelbė, kad į šventę skaniausią sūrį atvežė politikas Jovydas Juocevičius, jam ir įteiktas Ūkininkų sąjungos įsteigtas prizas. Nors pripažinimas jam buvo netikėtas, bet akivaizdu, kad Prienų rajono savivaldybės tarybos narys žino, kiek reikia įdėti darbo ir meilės, kad ant stalo padėtum tokį sūrį.
Ūkininkės priruošė nemažai kaimiškų vaišių: ant stalų buvo ir lašinukų su namine duona, daržo salotomis bei svogūnų laiškais, ir įmantrių pyragų, ką tik išvirtų varškės spurgų, ir karštų bulvinių blynų su padažu. Gomurį gaivino džiovintų obuoliukų gira, atvėsintas rūgpienis. Vyrai įrodė, kad lauko virtuvėje yra nepralenkiami – ant svogūnų su spirgučiais kepta pautienė (kiaušinienė), užkąsta kvepiančia duona, kaip mat dingo iš lėkščių. Valgytojai įvertino: paprastas, bet neprastas, gilias tradicijas turintis Sekminių dienos maistas…
Renginio vedėjas Gintautas Sodaitis padėkojo partneriams ir Užuguosčio krašto bendruomenių atstovams, prisidėjusiems prie šventės organizavimo, Stakliškių kapelai „Korys“ ir dainininkų duetui, kūrusiems šventinę nuotaiką. Vaikams daug džiaugsmo dovanojo vietinės gyvūnų mylėtojos Joanos Masytės augintiniai – renginio puošmena karvytė ir pasijodinėjimui skirtas arkliukas. Visko ir nesuminėsi, bet, kaip pastebėjo pirmąkart į Užuguostį atvykusi renginio viešnia iš Marijampolės, „kai žmogus prie žmogaus – tai ir šventės būna vykusios“…
Dalė Lazauskienė
Autorės nuotraukos