Gyventi darnoje su gamta

Besibaigiant metams Nemuno kilpų regioninio parko (NKRP) darbuotojai pakvietė į spaudos konferenciją, kurioje supažindino su parko vertybėmis ir 2013 metais nuveiktais darbais.

NKRP direktorės Dalios Križinauskienės teigimu, žmogus yra gyvosios gamtos dalis, todėl jis turi sugyventi su gamta. Ji kvietė visus norinčius susipažinti su parko vertybėmis.
1992 m. rugsėjo 24 d. įsteigtas Nemuno kilpų regioninis parkas yra ne tik vienas didžiausių iš 30 -ties regioninių parkų, bet savo unikalumu, kraštovaizdžio verte bei įvairove galintis lenktyniauti ir su Lietuvos nacionaliniais parkais. Parko plotas – daugiau nei 25 tūkst. ha, kurių didžiąją dalį (67 proc.) užima miškai. Pievos, ganyklos ir žemės ūkio naudmenos užima 21 proc., vandens telkiniai – 6 proc., gyvenvietės – 3 proc., pelkės – 1 proc. parko teritorijos.
Parke yra 17 draustinių, užimančių 38 proc. teritorijos, ir vienas gamtinis rezervatas – 150 ha ploto Punios šilo rezervatas. Kad į Nemuną įteka daugybė didesnių ar mažesnių upelių, yra pastebėjęs dažnas, o kad šalia Punios piliakalnio yra Načiuikų krioklys, žino nedaugelis. Turistų labiausiai lankomi gamtos paminklai: uola „Ožkų pečius”, aukščiausia Lietuvos pušis (150 m., 42 m, auganti Punios rezervate), aukščiausias Lietuvos medis (46 m aukščio maumedis, augantis Degsnės maumedyne), Škėvonių atodanga, Siponių atodanga, Panemuninkų skardis.
NKRP ekologas Žydrūnas Preikša su pasididžiavimu papasakojo apie parko teritorijoje esančių gamtos vertybių gausą – yra rasta 950 augalų rūšių (iš jų net 68 įrašytos į Raudonąją knygą (RK)), 477 grybų rūšys (RK -28 rūšys), 636 bestuburių rūšys (RK – 15), 15 varliagyvių ir roplių rūšių (RK – 3), 202 paukščių rūšys (RK -52), 56 žinduolių rūšys (RK -7). Vienas tokių – beveik nykstantis Šiaurinis elniavabalis, kuris įrašytas ne tik į Lietuvos, bet ir į Tarptautinę raudonąją knygą. Retai kur sutinkama ir Rausvoji pintainė, Skėtrioji briedragė, Ąžuolinis pintenis, Plačioji platužė, Ąžuolinė baktrospora, Kaštoninė kempinė, kai kurie iš šių augalų Lietuvoje randami tik NKRP teritorijoje.

Parke saugoma ir daugybė gyvūnų rūšių: paukščių – 46 (viso parke – 195 rūšys), žinduolių – 6 (viso parke – 56 rūšys), varliagyvių – 2 (viso parke – 12 rūšių), makrodrugių – 11 (viso parke – 635 rūšys), 64 aukštesniųjų augalų rūšys (viso parke – 900 rūšių).
NKRP kultūros vertybes pristatė vyr. specialistė Ramutė Milušauskienė. Ji pasidžiaugė, kad parke yra 19 piliakalnių, dvi saugomos medinės bažnyčios (Prienų bei Nemajūnų), koplytėlių, senovinių kryžių, pilkapių, etnografiškai vertingos Siponių kaimo sodybos bei daug kitų objektų.
Nemažai objektų reikia atstatyti. Tikimasi, kad, prasidėjus naujam 2014 – 2020 m. finansiniam laikotarpiui, lėšų bus gauta iš ES fondų.
Taip pat buvo priminta, kokie renginiai, šventės ir parodos vyko NKRP, kiek talkų buvo suorganizuota, respublikinių konferencijų, ekskursijų, turistinių žygių surengta.
Regioninio parko direkcija, kurioje dirba devyni darbuotojai, užsiima įvairia veikla – vykdo mokslinius tyrimus, atlieka inspektorių, komunalinių bei planavimo tarnybų darbą bei rūpinasi ekologiniu švietimu.
Kaip pastebėjo direktorė D. Križinauskienė, žmonės tampa sąmojingesni – mažiau niokojami informaciniai stendai, tačiau šiukšlių saugomose teritorijose nemažėja.
– Gamtos takuose neturi būti šiukšliadėžių. Žmonės turi suvokti, kad gamtoje šiukšlių palikti negalima – ką atsinešei, tą ir išsinešk, – kalbėjo D. Križinauskienė. – Žmogus daugiausia judantis objektas, todėl ir žalos gamtai jis gali padaryti daugiausia.
Ji apgailestaudama pastebėjo, kad vaikai geriau pažįsta svetimas šalis, nei savo gimtinę. Kad vaikai nuo pat mažų dienų žinotų, kaip elgtis gamtoje, susipažintų su parke esančiomis gamtos vertybėmis, kultūros paveldu, yra siūloma daug ir įvairių programų, kviečiama apsilankyti Gamtos mokykloje. Parko darbuotojų svajonė – prie Punios šilo įsteigti Gamtos mokyklą – stovyklą, kurioje vaikai galėtų praleisti ne pusdienį ar dieną, bet savaitę. Taip pat siekiama, kad į švietimo programas būtų įtraukta kuo daugiau programų, skirtų krašto pažinimui.
D.Križinauskienė patikino, kad kalbos, jog parko teritorijoje draudžiamos statybos, ūkinė veikla, yra neteisingos. NKRP teritorijos gyventojus, kuriems iškyla bet kokių klausimų, ji ragino netikėti gandais, o patiems užsukti ar paskambinti į direkciją ir gauti atsakymus į rūpimus klausimus, kartu spręsti iškylančias problemas. D.Križinauskienės teigimu, per dvejus metus buvo gauti 79 nauji prašymai kurti naujas sodybas. Daugumai tai buvo leista daryti, o neigiamai atsakyta tik tiems, kurie savo sklype jau turi sodybą arba kur gamta nesudaro sąlygų statyboms (yra vandens telkinio apsauginė zona, statūs šlaitai ar pan.).
D.Križinauskienė pabrėžė, kad visiems norintiems statyti yra sudaromos vienodos sąlygos – atsižvelgiama tik į įstatymus, o ne į savininko piniginės storį. Tai liečia ir sudegusią kavinę, kuri buvo pirmiau atstatyta, o tik po to pradėtas derinti projektas. Paaiškėjus, kad atstatytas pastatas yra aukštesnis, nei leidžiama, ir didesnio tūrio, nei buvęs, pasak direktorės, jokie derinimai negali būti pradėti. Sąlygos projektavimui nebuvo išduotos ir norėjusiems statyti komercinės paskirties pastatą su gyvenamosiomis patalpomis šalia „Žiburio“ kalnelio, nuotekų rezervuaro vietoje. Šių sklypų savininkai tokius NKRP direkcijos sprendimus yra apskundę Aplinkos ministerijai.
Laima Duoblienė