Pakeliui su Nemunu

Jau penktą kartą Matiešionių kaimo gyventojai Marytė ir Jonas Galiniai svetingai atvėrė erdvios savo sodybos kiemo vartus klojimų teatro šventės „Kur Nemuno mėlynas kelias“ dalyviams ir gausiam žiūrovų būriui. Pasak kalbintų vietos žmonių, kas antri metai vykstanti šventė tapo ir gražia proga sugrįžti į tėviškę giminėms, susitikti buvusiems kaimynams, bendraklasiams, Matiešionių bendruomenės, kurios aktyvūs nariai yra ir Galiniai, žmonėms.

Festivalio programą pradėjo šeimininkai – daugiau kaip prieš dešimtmetį buvusios klojimų teatro šventės sumanytojos Dalios Banienės suburtas  Birštono vienkiemio kaimo teatras, parodęs J. Žemaitės „ Tris mylimas“. Tai – gerai žinoma mūsų klasikės pjesė, statyta ne vieno mėgėjų, o ir profesionalaus teatro, todėl reikia tik pasveikinti spektaklio režisierę Beatą Klimavičienę ir atlikėjus, ryžusius rinktis būtent „Tris mylimas“. Rizika pasiteisino, juo labiau, kad ir jauno kaimo vilioko berno Liudviko vaidmuo labai pritiko vienkiemyje gyvenančiam tikram žemaičiui Egidijui Martinkui. Taigi skambėjo ir gyva žemaitiška šnekta. Naujų spalvų į vienkiemio kaimo teatro trupę įnešė ir prie kolektyvo prisijungęs jaunimas: Milda Vokietaitytė, Lina Kamarauskienė, Giedrė Kederytė, beje, pasirinkusi profesionalias aktorystės studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

Kiti šventėje vaidinę kolektyvai – taip pat ne naujokai Galinių klojimo scenoje. Čia yra vaidinę ir jonaviškiai, ir Lekėčių mėgėjų teatro nariai, ir Kelmės mažojo teatro artistai, šį kartą parodę O. Jautakės tragikomediją „Antosė ir vaiduoklis“, pasakojančią apie šių dienų kaimą. Kas protingesnis, gabesnis, įdomesnis – tas bėga iš kaimo į miestą, į užsienį. Profesionaliai suvaidintas kelmiškių spektaklis – tai apie dviejų moterų gyvenimus: viena išsikraustė į miestą pas vaikus, kita tebegyvena kaime ir miestiečiui sūnui tebeaugina kiaules. Antosė – žemės druska. Spektaklyje atsiveria vienatvė, skausmas, o kartu – ir komizmas. Jokimo, degradavusio nuo alkoholio žmogaus, gyvenimas persipina su Antosės gyvenimu.

Jokimo vaidmens atlikėjas Kęstutis Kelpša pelnė ir „Versmės“ sanatorijos prizą, skirtą geriausiam festivalio aktoriui. Už geriausią moters vaidmenį „Tulpės“ sanatorijos prizu buvo apdovanota Birutė Vokietaitienė, suvaidinusi turtingą ūkininkę, našlę Kyverienę spektaklyje „Trys mylimos“.

Nūdienos aktualijas atspindėjo ir teatro entuziastų iš Lekėčių suvaidintas spektaklis. K. Sajos „Barakudos“ – tai tragikomedija apie pinigų medžiotojus, norinčius, bet kokiu atveju ištraukti nors keletą dolerių iš turtingo Amerikos lietuvio kišenės.

Jonavos svivaldybės teatras (režisierius – Jonas Andriulevičius) šį kartą pristatė lietuvių literatūros klasiko Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ dalį „Vasaros darbus“. Tai – proginis pastatymas, paruoštas dainų šventės „Čia mūsų namai“ Teatro dienos programai ir skirtas Kristijono Donelaičio 300 – osioms gimimo metinėms paminėti.

Taigi ir įdomi festivalio programa, ir gausus žiūrovų būrys tik patvirtina, kad prieš dešimtmetį suberta sėkla jau brandina gražius vaisius, papildančius Birštono vienkiemio bendruomenės veiklos metraštį dar viena prasminga tradicija. Tradicija jau tapo ir bendri pavakariai. Šį kartą organizatoriai visus vaišino medžiotojų virta sriuba ir bulvių plokštainiu.

Ramutė Šimukauskaitė