Į Siponių dvaro sodybą grįžo tradicinė Užgavėnių šventė

Praėjusį šeštadienį po vienuolikos metų pertraukos į Siponių dvarvietę vėl sugrįžo Užgavėnių šventė, sukvietusi vietos gyventojus ir aplinkinių kaimų bei bendruomenių žmones.
Dabartinis sodybos šeimininkas, Seimo narys Andrius Palionis, sveikindamas susirinkusiuosius, padėkojo Siponių bendruomenės nariams, atsiliepusiems į jo kvietimą ir aktyviai dalyvavusiems šventės pasirengime. Taip suvienijus jėgas, į dvaro sodybos erdvę sugužėjusius svečius pasitiko prabangiai pasirėdžiusi Morė, kurią, kai kurių dalyvių nuomone, net buvo gaila deginti, tokia jau graži ji buvo. Tai – Girgždžių šeimos kūrinys.
Besirenkančiuosius pasitiko ir apetitą žadinantys medžiotojų verdamos sriubos bei bendruomenės šeimininkių kepamų bulvinių blynų kvapas. Jų siponiškės prikepė kalnus – užteko visiems, kaip ir dera per Užgavėnes, prisivalgyti lig soties.
Beje, ir dauguma atskubėjusiųjų į šventę buvo išradingai jai pasiruošę. Margame persirengėlių būryje sukiojosi ubagai, velniai, raganos, gervė, ožys, vilkas, lapė bei kiti naminių ir miško gyvūnų personažai. Žinoma, oriausiai tarp jų jautėsi svarbiausi Užgavėnių veikėjai Kanapinis ir Lašininis, kurių šventės pabaigoje laukė atkaklios varžytuvės. Sulaukęs didesnio prie jo komandos prisijungusiųjų palaikymo Kanapinis vėliau ir pakvietė visus į bendrą ratelį vyti žiemą iš kiemo.
Bet prieš tai, kol į dausas buvo išlydėta Morė, dar vyko įvairūs žaidimai, viktorinos, varžybos. Visų jų nugalėtojai ir dalyviai neliko be prizų ir dovanų.
…Vakarop užgeso laužai, baigėsi linksmybės, bet nuotaika visų buvo pakili. Besiskirstantieji namo džiaugėsi prisiminę Užgavėnių tradicijas bei papročius, pasidalinę šiluma ir dėmesiu vieni kitiems, pasivažinėję arkliuko traukiama bričkele ir pasilinksminę kartu su Stakliškių kultūros ir laisvalaikio centro kaimo kapelos „Korys“ muzikantais ir dainininkais.
Visai šventei, padedant sodybos šeimininkui Andriui ir Siponių bendruomenės aktyvui, gražiai dirigavo Valė Petkevičienė, primindama ir Siponių dvaro, ir Užgavėnių šventės istoriją.
Ramutė Šimukauskaitė