Daržovių nauda organizmui

Daržovėse yra daug vitaminų. Vitamino A, skatinančio augimą, stiprinančio regėjimą, yra morkose, lapinėse daržovėse, šiek tiek pomidoruose. Vitamino C turi paprikos, krienai, petražolės, brokoliai, žiediniai kopūstai, svogūnų laiškai, pomidorai, bulvės. B grupės vitaminų, puikiai slopinančių depresiją, yra žalialapėse daržovėse, bulvėse, pomidoruose, ankštinėse daržovėse. Daug vitaminų prarandama daržoves laikant. Pavyzdžiui, bulvės po trijų laikymo mėnesių netenka net trečdalio jose esančio vitamino C.

Daržovių spalva rodo, kokių jose yra maisto medžiagų. Baltose ir šviesiai žaliose daržovėse (pvz., bulvėse, kopūstuose) gausu vitamino C. Oranžinės spalvos daržovės (morkos, moliūgai) turi daug antioksidanto beta karotino. Daugelyje tamsiai žalių daržovių (špinatuose, brokoliuose) yra ir vitamino C, ir karotinoidų. Pomidoruose yra likopeno, saugančio nuo vėžio.

Daržovėse gausu antioksidantų, neleidžiančių daugintis laisviesiems radikalams. Salotose, svogūnuose, paprikoje, pomidoruose yra antioksidantų flavonidų arba polifenolių (kvarcetino, rutino). Morkos, pomidorai, pipirnės, žaliosios salotos turi daug antioksidantų karotenoidų (karotino, likopeno, liuteino). Brokoliuose, kopūstuose, ropėse, pipirnėse, ridikėliuose, česnakuose, svogūnuose yra sieros junginių, kurie taip pat turi antioksidantinių savybių. Ankštinėse daržovėse yra seleno, cinko ir mangano. Tai irgi antioksidantai.

Daržovėse gausu kalio, todėl jos tinka sergantiesiems aukšto kraujospūdžio liga, širdies nepakankamumu, inkstų ligomis. Daržovėse randama ir nemažai fosforo bei kalcio. Daugiausia kalcio turi petražolės, pipirnės, šparaginės pupelės, kopūstai. Lapinėse daržovėse yra nemažai geležies, magnio, vario ir jodo, o kopūstuose, poruose, svogūnuose, česnakuose, ridikuose yra sieros.

Mūsų organizmui labiausiai tinka daržovės, užaugintos savoje klimato zonoje. Tai morkos, petražolės, moliūgai, pupelės, kopūstai, špinatai, lęšiai, žirniai ir kitos lietuviškos daržovės.