Vandentvarkos projektai Birštone be europinių lėšų nesustos

Lietuvos savivaldybės su nekantrumu laukė 2021 – 2027 metų laikotarpio Europos Sąjungos fondų investicijų programos, deja, dėl įdėtų saugiklių kai kurie savivaldybių lūkesčiai taip ir liks nepatenkinti.

Tinklų plėtra vykdoma savomis ir skolintomis lėšomis

UAB „Birštono vandentiekis“ direktorius Ž. Stankevičius pakvietė apžiūrėti vandentvarkos įmonę, parodė, kokiu būdu išvalomas, kur saugomas geriamasis vanduo. Pažintinės ekskursijos rengiamos ir moksleiviams.

UAB „Birštono vandentiekis“ direktoriaus Žydrūno Stankevičiaus teigimu, naujuoju finansavimo laikotarpiu Birštono savivaldybei nebuvo skirta lėšų vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtrai kaimiškose vietovėse bei nuotekų valymo įrengimų modernizavimui, todėl suplanuotus projektus teks įgyvendinti savo bei skolintomis lėšomis. To priežastis – savivaldybės teritorijoje nėra nė vienos gyvenvietės, turinčios nuo 200 iki 2000 gyventojų. Būtent tokio dydžio vietovių vandentvarkos infrastruktūros sutvarkymui bus skiriamas europinis finansavimas.
– Svarstėme, galbūt galėtume į vieną projektą apjungti kelias gyvenvietes. Pavyzdžiui, Geležūnuose yra vandenvietė, kuri geriamuoju vandeniu aprūpina šešis kaimus, joje būtina modernizuoti vandens gerinimo įrenginius, tačiau buvo atsakyta, jog projektas neatitinka Projektų finansavimo sąlygų aprašo reikalavimų. Šiuos darbus atliekame savo lėšomis, nors tai nėra pigus projektas: reikia pastatyti pastatą, įsigyti naujos įrangos, užtikrinti reikiamus vandens valymo pajėgumus, – teigė bendrovės direktorius Ž. Stankevičius. Juolab kad praėjusiais metais, gavus lėšų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, šioje gyvenvietėje įrengtas naujas gręžinys. O Birštono savivaldybė, pagal trišalę finansavimo sutartį įgyvendindama pilotinį projektą Geležūnų ir Bučiūnų kaimuose, pastatė 21 individualų valymo įrenginį gyventojams.

Objektų stebėjimo poste.

Minėto Aprašo reikalavimai nepalankūs ir kitiems numatytiems darbams. Bendrovė planavo nutiesti naują slėginę nuotekų liniją Nemuno dugnu, kuri pakeistų prieš penkiasdešimt metų įrengtą diukerį, taipogi rekonstruoti dalį nusidėvėjusių Birštono miesto vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų, renovuoti bei išplėsti vandens gerinimo įrenginius. Anot bendrovės direktoriaus, nuotekų tinklų rekonstrukcija europinėmis lėšomis galėtų būti įgyvendinama tuo atveju, jei bendrovė prijungtų naujus vartotojus, o pasiekti šį rodiklį nėra realu. Be to, vandens gerinimo ir nuotekų valymo įrenginių modernizacijai bendrovė praeityje jau yra gavusi ES finansavimą.
Visgi, Ž. Stankevičiaus teigimu, būtini vandentvarkos projektai savivaldybėje bus įgyvendinami. UAB „Birštono vandentiekis“ prieš kurį laiką apdairiai pasiskolino 750 tūkst. eurų. Paskolos lėšomis mieste buvo įgyvendintas projektas: rekonstruota 7,5 km nuotekų ir dalis vandentiekio tinklų, paklota per 3 km naujų tinklų. Sudarytos palankios sąlygos „Rūtos“ sodų bendrijos gyventojams: 43 iš 65 vartotojų prisijungė prie nuotekų tinklų ir 21 iš 23 vartotojų – prie vandentiekio tinklų. Vykdant šį projektą, buvo rekonstruoti vamzdynai ir Kęstučio bei Algirdo gatvėse. Kai Birštone iškilo keturi naujos statybos daugiabučiai namai, su 75 iš 100 vartotojų buvo sudarytos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartys.
Likusi dalis paskolos lėšų bus naudojama būsimiems darbams finansuoti. Šiuo metu vyksta slėginės nuotekų linijos (diukerio) statybos projektavimo darbai, ruošiamasi avarinės būklės vandens bokšto, aprūpinančio vandeniu dalį Birštono miesto, rekonstravimui. Siekiant sumažinti veiklos sąnaudas, pastatytas saulės kolektorius, kuris dienos metu elektra aprūpins vandens gerinimo įrengimus, administracinį pastatą, buitines patalpas ir dirbtuves.
– Norėjome pasigaminti žaliosios energijos ne tik vandens gerinimo įrenginiams, bet ir kitiems elektrai imliems objektams – nuotekų valyklai, kuriai reikia 65 proc. visos bendrovės suvartojamos energijos, bei pagrindinei vandenvietei, tačiau susidūrėme su Nacionalinės žemės tarnybos ir bendrovės ESO apribojimais, dėl kurių negalime gauti leidimo saulės kolektorių statybai, – apgailestavo Žydrūnas Stankevičius.
Kitas pasiteisinęs sprendimas – bendrovė įsigijo elektromobilį, kuriuo darbuotojai kasdien vyksta į objektus.

Paslaugos – pagal gyventojų poreikius
UAB „Birštono vandentiekis“ tiekia vandenį ir tvarko nuotekas vienuolikoje savivaldybės vietovių, eksploatuoja keturias vandenvietes, dvi iš jų – Jundeliškėse ir Šaltinėnuose – yra vietinės, didesnė veikia Geležūnuose. Pagrindinė vandenvietė su šešiais gręžiniais (keturi iš jų veikia, vieną planuojama renovuoti) įrengta Tauliukų kaime. Iš jos vanduo 7 km atstumu pumpuojamas iki vandens gerinimo (nugeležinimo) įrengimų Birštone ir išvalytas tiekiamas miestui. Per parą išgaunama apie 1000 m3 vandens, vasarą dėl padidėjusio suvartojimo prireikia iki 1500 m3 vandens. Daugiausia vandens suvartoja įmonės, sanatorijos – 70 proc., gyventojai – 30 proc.
Geriamasis vanduo Nemuno dugnu tiekiamas ir buvusios Turistinės bazės teritorijos gyventojams, naujakuriams. Nors kitapus upės nuotekų tinklų dar nėra, tačiau, pasak bendrovės direktoriaus, žvalgoma prieš kelis dešimtmečius šioje teritorijoje veikusi infrastruktūra. Dalis tinklų yra sugadinti, dalis dar tinkami naudoti. Ruošiantis šios miesto dalies urbanizacijai, parengtas nuotekų siurblinės projektas, gautas statybos leidimas.
Bendrovė neišvengiamai savo veiklą ir prioritetus planuoja pagal gyventojų poreikius, miesto plėtros tendencijas. Šiemet bendrovės lėšomis buvo nutiesta 360 metrų ilgio vandentiekio trasa su atšakomis į suformuotus gyvenamosios paskirties sklypus Saulėgrąžų gatvėje (aukštutiniame Birštone), kurioje Savivaldybės rūpesčiu paklotas asfaltas. Anot bendrovės vadovo, įrengtos komunikacijos padidins šių sklypų patrauklumą.

Vartotojų aplaidumas – dažna avarijų priežastis
UAB „Birštono vandentiekis“ prižiūri, remontuoja apie 52 km vandentiekio, per 54,5 km nuotekų ir beveik 27 km paviršinių nuotekų tinklų. Vienas iš svarbių kasdienio darbo barų – avarijų ir gedimų vamzdynuose likvidavimas. Pašnekovo teigimu, dažniausiai avarinės situacijos kyla dėl užkemšamų kanalizacijos vamzdžių. Juose bendrovės darbuotojai aptinka pačių įvairiausių daiktų, pradedant sauskelnėmis ir rankšluosčiais, baigiant maisto produktais.
–Realybė tokia: dalį vamzdynų pavyksta atkimšti, o kitais atvejais, ieškant kamščių, tenka ardyti gatves ir naujai įrengtus šaligatvius, dėl nepatogumų sulaukiame žmonių nepasitenkinimo, – pasakoja Ž. Stankevičius.
Anot bendrovės direktoriaus, nemenką galvos skausmą darbuotojams kelia į nuotekų tinklus patenkantys ir juos užkemšantys riebalai. Vien tik galutiniame nuotekų išvalymo punkte – valykloje – kasmet surenkama apie 11–18 tonų riebalų, jų kiekiai, deja, auga. Visoms kurorte veikiančioms maitinimo ir apgyvendinimo įmonėms bendrovė išsiuntinėjo raštus, informuodama, jog, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu, Atliekų tvarkymo taisyklėmis bei Statybos techniniu reglamentu, jos privalo įsirengti riebalų gaudykles, jas eksploatuoti ir tinkamai prižiūrėti.
– Neseniai vykusiame susitikime verslininkai teiravosi, galbūt UAB „Birštono vandentiekis“ galėtų teikti riebalų surinkimo ir išvežimo paslaugą. Tačiau dėl to vietinių gaudyklių aptarnavimas tikrai neatpigtų, nes riebalų utilizavimas yra brangus, mat riebalų išvežimui bendrovei reikėtų įsigyti specialų transportą. Ši investicija greitai neatsipirktų, – pastebėjo bendrovės vadovas.
Visi bendrovės eksploatuojami objektai yra stebimi vaizdo kameromis, nuotolinis prietaisų valdymas leidžia operatyviai reaguoti į gedimus ir vandentiekio bei nuotekų tinklų avarijas.

Ragina nuotekas tvarkyti civilizuotai
Nemažą problemą bendrovei sukuria tie individualių gyvenamųjų namų savininkai, kurie paviršines (lietaus) nuotekas yra savavališkai nuvedę į centralizuoto buitinių nuotekų tinklus, nors jas privaloma tvarkyti atskirai. Ž.Stankevičius patikina, kad po kiekvienos gausios liūties valykloje perdirbamų nuotekų kiekis padvigubėja, ir bendrovė patiria nemažus nuostolius, nes gyventojai nemoka už paviršinių nuotekų sutvarkymą.
Todėl UAB „Birštono vandentiekis“ savo internetinėje svetainėje paskelbė savotišką amnestiją tokiems „nelegalams“: iki šių metų gruodžio 29 d. gyventojai gali kreiptis į bendrovę ir nebaudžiami pranešti apie savavališkus prisijungimus. Pasinaudojusieji šiuo pasiūlymu išvengs sankcijų, o bendrovės specialistai konsultuos, kaip pagal teisės aktus turėtų būti tvarkomos paviršinės nuotekos, padės sutvarkyti dokumentus.
Visgi, pasak bendrovės direktoriaus, nuo rugsėjo negauta nė vienos gyventojų užklausos, todėl, pasibaigus nustatytam terminui, planuojama rengti patikras, o nustačius neteisėtus prisijungimo atvejus, pažeidėjams grės baudos.
Griežtėjant atsakomybei už nuotekų tvarkymą, gyventojai raginami jungtis prie centralizuotų nuotekų tinklų, tačiau jiems kyla įvairių neaiškumų – ir dėl šių tinklų plėtros perspektyvos jų gyvenamosiose vietovėse, ir dėl individualių valymo įrengimų ar išgriebimo talpų tolimesnio naudojimo.
Žydrūnas Stankevičius paaiškino, kad, pagal Geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą, gyventojai privalo prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų tuomet, kai jų gyvenamojoje teritorijoje tam sudarytos sąlygos. Jeigu centralizuotų tinklų nėra, galima naudoti vietinius įrenginius ar išgriebimo duobes, tik reikia juos tvarkingai eksploatuoti, periodiškai išvalyti, išvežti nuotekas.
Jis atkreipia dėmesį į tai, kad nuo kitų metų pradžios pradės veikti nauja Nuotekų tvarkymo informacijos sistema, kurios tikslas užtikrinti, jog į aplinką nepatektų nevalytos nuotekos. Todėl UAB „Birštono vandentiekis“ šioje sistemoje privalės teikti informaciją ne tik apie namų ūkius, prisijungusius prie centralizuotos sistemos, bet ir fiksuoti duomenis apie tuos, kuriems teikiama nuotekų išvežimo paslauga. Tai padės išsiaiškinti, kokiais būdais gyventojai tvarko nuotekas, sukontroliuoti tuos, kurie teršalus išleidžia į aplinką, vandens telkinius.
Bendrovė individualių namų gyventojams teikia nuotekų valymo ir išvežimo asenizacine mašina bei nuotekų ištraukimo, tinklų plovimo hidrodinaminiu automobiliu paslaugas. Bendrovės direktorius pastebi, kad jomis besinaudojančių gyventojų daugėja, vadinasi, žmonės darosi sąmoningesni, jiems ne vis vien, kokioje aplinkoje gyvena.
– Keturiolikai individualių namų savininkų, kurie nerenka nuotekų (arba nėra aišku, kokiu būdu jas tvarko), nors yra sąlygos tai daryti, bet nesijungia prie centralizuotų nuotekų tinklų, išsiuntinėjome pakartotinius paraginimus nedelsti, tapti socialiai atsakingesniems ir gyventi patogiau, – bendrovės vadovas tikisi, kad gyventojai susisgribs, pasinaudos suteikta galimybe, taip prisidėdami prie švaresnės aplinkos išsaugojimo.
Dalė Lazauskienė