Į kelionę po Lietuvą Caritas išlydi 80 tūkst. gerumo žvakelių

Net 80 tūkst. akcijos „Gerumas mus vienija“ žvakelių – padėkų už paramą vargstantiems Caritas išlydi į kelionę po Lietuvą. Tradicinė Carito žvakelių iniciatyva prasidėjo sekmadienį, lapkričio 19-ąją minimą Vargstančiųjų dieną ir truks iki Kalėdų. Surinktos aukos pasitarnaus sunkumus patiriančioms šeimoms, ligoniams, vienišiems, senyvo amžiaus, nelaimų ištiktiems žmonėms.
Aukoti ir už tai dovanų gauti rūpesčio vieni kitais simbolį –„Gerumas mus vienija“ žvakelę bus galima bažnyčiose, parapijose, Caritas centruose, o per Adventą – ir prekybos centruose.
Kiekviena Caritas žvakelė – gyvenimo išbandymus patiriančių rankų paliesta. Vilniaus arkivyskupijos Carito žvakių dirbtuvėse jas liejantys žmonės stiprina bendravimo komandoje, laiko, darbų planavimo bei socialinius įgūdžius, kad galėtų lengviau integruotis į darbo rinką.
Kaip sakė Žvakių dirbtuvių vadovė Karolina Juchnevič-Sosnitska, už auką dovanojamų „Gerumas mus vienija“ žvakelių dėka Caritas išlaiko darbo vietas pažeidžiamiausiems.
Prisidėti prie iniciatyvos galima ir paaukojant lėšų pagalbai vargstantiems žmonėms į specialią Lietuvos Caritas sąskaitą LT407300010099679931, paskirtyje nurodant Gerumas mus vienija. Daugiau informacijos – caritas.lt
26 kartą visoje Lietuvoje rengiamos „Gerumas mus vienija“ akcijos  žvakelės Vargstančiųjų dieną tradiciškai šventinamos katedrose ir bažnyčiose. Šią dieną taip pat meldžiamasi už visus vargstančiuosius: vienišus, sergančius, apleistus, žmones visuomenės pakraščiuose.
Šiųmetinės Vargstančiųjų dienos Žinios tema popiežius Pranciškus pasirinko eilutę iš Senojo Testamento Tobito knygos „Nenusuk savo veido nė nuo vieno vargšo“. „Domėjimasis vargšais nėra tik skubotas išmaldos davimas; jis reikalauja atkurti teisingus tarpasmeninius santykius, kuriuos sužalojo skurdas. Taigi „nenusukant veido nuo vargšų“ pelnoma gailestingumo bei meilės, kuri suteikia prasmę ir vertę visam krikščioniškajam gyvenimui“, – pabrėžia Šventasis Tėvas.
Pasak popiežiaus, vargšai turi veidus, istorijas, širdis ir sielas. Jie yra broliai ir seserys, turintys savo privalumų ir trūkumų, kaip ir visi kiti, todėl su kiekvienu svarbu užmegzti asmeninį santykį. Dalijimasis gi turi atitikti konkrečius kito poreikius, užuot buvęs tik priemone atsikratyti perteklinių daiktų.
Esame raginami atkreipti dėmesį ir į naujas vargo formas. Visų pirma – gyvenančius karo zonose, ypač vaikus, iš kurių atimta taiki dabartis ir ateitis.
Kalbėdamas apie vargo situacijas Šventasis Tėvas ypač jautriai atsiliepia apie jaunimą: „Kiek daug nusivylusių gyvenimu ir net savižudžių jaunų žmonių, suklaidintų kultūros, įteigiančios, jog jie esą „nevykėliai“ ir „niekam tikę“. Popiežius kviečia padėti jaunimui reaguoti į šias piktybines įtakas, kad kiekvienas rastų kelią, kuriuo eidamas galėtų įgyti tvirtą ir didžiadvasišką tapatybę.