Melo demaskavimo įgūdžiai – viso gyvenimo iššūkis

Nepaisant to, jog Lietuvos įstatymai draudžia platinti dezinformaciją ar kitą informaciją, kurioje skleidžiama karo propaganda, kurstoma neapykanta, karas ar skatinama pažeisti Lietuvos suverenitetą, dezinformatoriai vis tiek atranda būdų, kaip paskleisti melagingą turinį viešoje erdvėje.
Rugsėjo mėnesį vykusio seminaro-ekspertų susitikimo metu VšĮ „Nepriklausomų kūrėjų gildijos“ direktorė Aušra Vaitkevičienė taikliai pastebėjo, jog gyvename informacijos pertekliaus laikotarpiu, kai informacija mus pasiekia labai įvairiais kanalais, o, įvairių tyrimų duomenimis, svarbiausiu informacijos šaltiniu žmonėms tampa internetas.
Jau ne vienerius metus matoma tendencija informacijos ieškoti ne tik žiniasklaidos priemonių portaluose, oficialiose įstaigų interneto svetainėse, kaip, beje, turėtų būti idealiu atveju, bet ir socialiniuose tinkluose, kurie tampa puikia terpe plisti melagingai, kenkėjiškai informacijai. Todėl ekspertai atkreipia dėmesį, jog šiuo išmaniųjų technologijų ir informacijos pertekliaus laikotarpiu, aktualia problema ir toliau išlieka aktyvi netikrų paskyrų, svetainių, „botų“ (neegzistuojančių žmonių, kompiuterio valdomi profiliai, dažniausiai veikiantys socialiniuose tinkluose – aut.p.) veikla.
Aktyviai veikti socialiniuose tinkluose dezinformatoriams ypač patogu, nes čia, vos už kelis šimtus dolerių nusipirkus sklaidos paslaugą, per gana trumpą laiką gali pasiekti dešimtis tūkstančių žmonių. Dezinformacijos analizės centro Debunk.org vyriausiosios analitikės Laimos Venclauskienės teigimu, dezinformacijos sklaida – tai itin gerai organizuotas procesas, kuriam autoritarinės valstybės skiria specialias pajėgas ir didelį finansavimą. Pavyzdžiui, vien per praėjusius metus Kremlius medijoms skyrė apie 2 milijardus dolerių.
Dezinformacijos analizės centro Debunk.org vyriausioji analitikė taip pat atkreipia dėmesį, jog socialinėje erdvėje priešišką, melagingą informaciją ypač dažnai platina po specialiai šiam tikslui sukurtomis tapatybėmis „pasislėpę“ pseudo žurnalistai.
Įdomu tai, jog, pasak A. Vaitkevičienės, daugiau nei pusė apklaustųjų yra linkę tikrinti gautos informacijos šaltinius, tačiau net 45 proc. lietuvių nežino, kaip atpažinti dezinformaciją ir kaip su ja kovoti, o trečdalis Lietuvos žmonių net nesupranta, ar turi kontaktą su dezinformacija.
„Netikrų naujienų plitimui Lietuvoje didelę įtaką daro ir tai, jog Lietuva gyvena nuolatinio informacinio karo sąlygomis dėl grėsmės iš kaimyninės Rusijos, o dalis vyresnio amžiaus žmonių informaciją skaito rusų kalba“, – seminaro metu sakė A. Vaitkevičienė.
Nepaisant to, jog dalis vyresnio amžiaus žmonių informaciją skaito rusų kalba, į dezinformacijos spąstus pakliūti gali visi. Net ir jaunoji karta, kuri užaugo kartu su išmaniosiomis technologijomis. Ir jeigu vyresniąją kartą dezinformacija dažnai pasiekia per rusų kalba transliuojamus informacinius kanalus, jaunesniųjų dezinformacijos pinklės laukia ne kur kitur, o socialiniuose tinkluose. Mat, kaip teigia dr. Rūta Klimašauskienė, kuo žmogus yra jaunesnis, tuo labiau paviršutiniškas yra jo informacijos priėmimas, siauresnis informacinių šaltinių laukas, tad socialinių tinklų „pagalba“ jauni žmonės gauna jau apibendrintą informaciją.
Todėl, ekspertų nuomone, siekiant didinti visuomenės atsparumą dezinformacijai, neužtenka tobulinti teisinius dezinformacijos vertinimo ir užkardymo instrumentus, būtina imtis ir kitų veiksnių, pavyzdžiui, medijų raštingumo, melo demaskavimo ar informacinio raštingumo temas integruoti į švietimo sistemos ir mokymosi visą gyvenimą programas, ypatingą dėmesį skirti ir mažoms socialinės, kalbinės atskirties grupėms ir auditorijoms, imtis kitų veiksmų.
Beje, nemažiau svarbus ir pačios žiniasklaidos vaidmuo, mat, kaip sakė dr. Audronė Nugaraitė, žurnalistai atlieka svarbų vaidmenį, ieškant tiesos ir pranešant apie ją visuomenei. O skaitmeninių naujienų eroje, vykstant žiniasklaidos revoliucijai, žurnalistika turi būti dar labiau atliepianti auditorijos interesus, teikti objektyvią, etišką ir nepriklausomą turinį.
Rimantė Jančauskaitė