Nerami, bet labai įdomi vasara

Vasara dar nenubarstė savo žiedų. Pats gražiausias metų laikas. Šilutės „Bočių“ bendrijos pirmininko Kosto Buikio pakviesti, mes, 40 bičiulių iš Birštono, ankstų liepos 11-osios rytą išvykome Vakarų Lietuvos link.
Pirmas sustojimas – Švėkšna, kur mūsų laukė Šilutės miesto bočiai. Jie mus lydėjo ne tik po Švėkšną, Šilutę, bet ir po visą Pamario kraštą. Apkabinome vieni kitus ir kartu su anglų kalbos mokytoja, gide Ksavera leidomės į pažinimo šventę. Klausėmės Ksaveros pasakojimo apie Švėkšną, kurią savo vandenimis džiugina Švėkšnelės ir Šalnos upeliai. Vienas iš mūsų ekskursijos vadų Jokūbas yra tikras švėkšniškis ir jam labai malonu prisiminti savo vaikystės metus, praleistus Švėkšnoje. Maži būdami dabartiniame miesto parke požeminiais tuneliais iš Pliaterių dvaro patekdavo į Šv. Jokūbo bažnyčios prieigas. „Dabar tie tuneliai neišlikę,“ – sako vaikiškas išdaigas prisiminęs Jokūbas. Jo spėjimu, tėvai parinko jam vardą Šv. Jokūbo Apaštalo bažnyčios garbei.
Nors garsus Pliaterių dvaras yra pačiame Švėkšnos centre, bet Pliateriai čia niekada nuolatos negyveno. Parką puošia ir garsus vienintelis seniausias Lietuvoje ginkmedis, kurio amžių sunku nuspėti, o papėdėje tyvuliuoja tvenkiniai, lyg veidrodis atspindintys parko prieigas. Susikaupę ir rimtyje degėme mirusiems artimiesiems žvakeles Šv. Apaštalo Jokūbo vardo iškilioje bažnyčioje, kuri mena Pliaterių giminės dosnumą ir palikimo išliekamumą. Švėkšnos vardas kilęs iš upelio Švėkšnelė, o miesto herbas byloja, kad 1509 metai – Švėkšnos pripažinimo metai – susiję su garsia Pliaterių dvaro istorija.
Pliateris savo žmonos garbei pastatė iki dabar išlikusią vilą, pavadintą jos vardu – GENOVAITĖS VILA. Nuo jos bažnyčios link veda arkinis pėsčiųjų takas. Parke išlikusi garsi Švėkšnos Saulės gimnazija, deja, dabar čia veikia tik pradinė mokykla. Garsiu tiltu perėjome ir mes. Mūsų gidė Ksavera supažindino mus su gyventojų kaita per pastaruosius šimtmečius. Švėkšnoje 1776 m. gyveno 797 žmonės; 1976 m. – 2120 , o 2022 m. – tik 1334. Švėkšniškiai šneka pietų žemaičių varniškių (dūnininkų) tarme. Iš šio krašto kilę nemažai garsių žmonių.
Negalime ilgai užtrukti Švėkšnoje, todėl, raginami Jokūbo ir Ksaveros, riedame Pamario krašto link. „Štai nuo čia prasideda Mažoji Lietuva,“ – pasakoja Ksavera. Pamario kraštą, apjuostą Kuršių marių, vis regime dešinėje autobuso pusėje, o tolumoje įžvelgiame ir Kuršių Nerijos kopas. Mes džiaugiamės, kad tiek daug girdėję apie Ventės ragą, galime jį pamatyti gyvai. Čia, Ventės rage, labiausiai į vakarus nutolusiame Šilutės rajono taške, prof. Tadas Ivanauskas 1929 m. įkūrė paukščių žiedavimo stotį. Iš šios vietos žvelgiame į tolumoje boluojančias Preilos kopas. Nuo 250 m. ilgio molo dairomės į tyvuliuojančias Kuršių marias, apžiūrime aukštumėlėje stovinčias didžiąsias paukščių zigzagines gaudykles. Kaip tik ekskursantams mokinukams tąkart buvo rodomas paukštelio žiedavimo ciklas, ir mes, kaip vaikai, gėrėjomės tuo. Koks mažas pauštelis ir lengvutis žiedelis su LIETUVOS vardu papuošė jo kojelę.
Nuo seniausio iš septynių Lietuvoje esančių švyturių (pastatytas 1863 m.) teko pasižvalgyti į besiūbuojančias marias ir vėjo genamas bangas. Iš Ventės rago pasukome į Rusnės salą ne tik pasižvalgyti, bet ir nusipirkti šviežiai rūkytos žuvies. Tolimesnis kelias mus vedė pro Kintus, kur 1888–1892 m. gyveno ir dirbo Vydūnas (1868–1953). Jis buvo pradinės mokyklos mokytojas. 1988 m. prie Kintų bažnyčios jam atidengtas paminklinis akmuo. Miestelyje įkurtas Vydūno kultūros centras. Netoli Kintų, prie Minijos upės, yra Mingės kaimas, vadinamas lietuviškąja Venecija, kur kaimynas kaimyną ledu aplanko žiemą, o vasarą susieina plaukdami valtelėmis. Šį kaimą stebėjome plaukiodami laivu po Kuršių marias ir Miniją. Šilutės kraštas garsus užliejamų pievų toliais, klykaujančių paukščių gausa, pavasariniais magnolijų žiedais, vandens ir vėjo karalyste.
Pasigrožėję Pamariu, skubėjome į susitikimą su Šilutės „Bočių“ bendrijos nariais kavinėje „Nemuno krantas“. Čia, ant stalų prie tyvuliuojančių marių, garavo bočiukių Kotrynos, Violetos, Birutės išvirtas skanumėlis – žuvienė. Ne tik šio gardaus kvapo vedini, bet ir muzikinio trio – Kosto, Jono ir Gražinos – kviečiami sėdome su šeimininkais ir prie mūsų atsivežtinių vaišių.
Šilutės „Bočių“ bendrijos pirmininkas tęsė gidės Ksaveros pradėtą darbą. Jis su meile pasakojo apie apylinkes ir pasiūlė jomis pasigėrėti iš marių pusės. Atplaukė laivas, ir mes valandą buvome plukdomi ir gėrėjomės Rusne, Mažąja Venecija, Kintais, Ventės ragu ir tolumoje boluojančia Kuršių Nerija.
Sunku buvo atsisveikinti, pro autobuso langus pasidairėme į Šilutę. Ksavera pasakojo, kad Šilutės miesto pagrindas – Šilokarčiamos gyvenvietė. Mieste išlikę Rytprūsių architektūros atspindžiai, daug senoviškų, puošnių pastatų, kuriuose įsikūrusi gaisrinė, mokykla, geležinkelio stotis, turgaus aikštė prie Šyšos upės, Hugo Šojaus dvaro kompleksas ir miesto simbolis – evangelikų liuteronų bažnyčia su viduje Biblijos siužetais tapytomis freskomis. Jas būtinai norėjome pamatyti, tad lipome iš autobuso ir pro atvertas duris gėrėjomis garsiomis freskomis su mėlio spalvos kontūrais, tarsi ėmimo į dangų keliu. Atsisveikinome ir pasukome namų link. Aptarėme „Sveikatingumo dienas Birštone“, praleistas su kitų miestų bičiuliais. Liepos 4 d. sutikome svečius iš Elektrėnų, liepos 11 d. patys svečiavomės Šilutėje, o liepos 18 d. sutiksime Ukmergės „Bočius“, vadovaujamus pirmininko Valmanto Naruševičiaus.
Liepos 31 d. išvykstame į Palangą poilsiui prie jūros. Rugsėjo 9 d., jau grybštelėję rudens spalvų, vyksime į Varėnos „Grybų šventę“. Tai tokios neramios, bet laimingos dienos Birštono „Bočių“ bendrijoje. Esame dėkingi Birštono savivaldybės tarybai už autobusą, kurio vežami įgyvendiname savo svajones. Dėkojame dėmesingajam vairuotojui Tomui, mūsų kelionių organizatorei Danutei Žitkuvienei, aktyvistėms Aldonai Gudauskienei, Marytei Radzevičienei ir Verai Žilinskienei.
Savo laimę kuriame patys, juk patirtis ir stebėjimas – tai patys didžiausi išminties šaltiniai, kurie prieinami kiekvienam žmogui.
Julija Barutienė
Birštono „Bočių“ bendrijos pirmininkė
Arnoldo Ribinsko nuotrauka