Darbai liepos mėnesį

Sode. Soduose pradeda sirpti įvairios uogos, bręsti vaisiai. Baigus skinti braškes, reikia sutvarkyti braškyną. Jei jame yra daug ligotų ir kenkėjų pažeistų (ypač žemuoginės erkutės) lapų, jie nedelsiant nušienaujami, kad dar spėtų ataugti jauni ir sveiki. Mažiau pažeistus uogynus nupurkškime 0,3 proc. vario oksichlorido tirpalu arba 1 proc. Bordo skysčiu.
Liepos mėnesį ima kristi sukirmiję obuoliukai. Tai vaisėdžių darbas. Jiems gaudyti ant vaismedžių kamienų rišamos kokios nors medžiagos juostos. Po jomis žiemoti sulenda nemažai kenkėjų – vaisėdžių vikšrų bei obelinio žiedgraužio vabalų. Pasitaiko ir pūvančių vaisių. Jie kruopščiai surenkami ir užkasami į žemę. Taip sunaikinama didelė dalis ligų pradų ir kenkėjų. Kur švara ir tvarka, ten ir vaisiai auga sveiki.
Vienas iš įdomiausių sode darbų – vaismedžių akiavimas. Kitaip sakant, jų skiepijimas miegančia akele. Labiausiai jis tinka jauniems medeliams perskiepyti ir medelynuose laukinukams akiuoti. Norint akiuoti senesnius medžius būtina iš anksto nupjauti jų šakas, paliekant atitinkamo ilgio stagarus, ant kurių priauga vilkūglių, į kuriuos ir akiuojama.
Ruošiamasi braškių sodinimui. Kadangi braškės toje pačioje vietoje auga apie trejus metus, tai joms žemę būtina labai gerai paruošti, ypač kruopščiai išnaikinti daugiametes piktžoles, nes kai braškės jau pasodintos, to padaryti beveik neįmanoma. Braškės nemėgsta užpavėsintų, gausiai, ypač azoto trąšomis, tręštų dirvų. Jos geriau auga saulėtoje lengvoje ir kiek rūgščioje, bet mėšlu ir mineralinėmis trąšomis patręštoje žemėje. Sakoma, truputį alkanoje…

Darže. Drėgną vasarą bulvėms ir pomidorams daug žalos padaro fitopatogeninio grybo sukeliama liga fitoftorozė, kuri dar vadinama bulvių maru, o pomidorams šis grybas sukelia vaisių puvinį. Šį grybą nesunku pastebėti ant pradėjusių ruduoti bulvių lapų, kurių paviršiuje jis būna kaip pelėsis. Palankią jam drėgną vasarą grybas labai greitai plinta ir be fungicidų jo nesustabdysime. Bulves reikėtų purkšti 1 proc. Bordo skysčiu, vario oksichlorido, polikarbacino tirpalais kas 10-12 dienų. Pirmą kartą reikia purkšti pastebėjus ligos požymius ant ankstyvųjų bulvių. Dėl šios ligos pavojaus nepatartina auginti pomidorų greta bulvių arba vieną kultūrą imti kitai priešsėliu. Kompostą perkaskime ir palaistykime srutomis arba vandeniu.
Sodinami antrosios sėjos žiedinių kopūstų daigai. Sėjamos daugiametės daržovės: žieminiai ir kiti svogūnai, rūgštynės, rabarbarai. Imamas žalumyninių daržovių, ankstyvųjų ir žiedinių kopūstų, brokolių derlius. Mėnesio pradžioje jau išauga bulvės, kurių didesnius gumbus atrankiniu būdu galima išsikasti ir anksčiau. Lauko daržoves nuolat purename, ravime piktžoles, dar tręšiame papildomai.
Kaupiame kopūstus, pomidorus, apkasame žeme morkų galvutes, kad mažiau pažaliuotų. Svogūnų, pomidorų, šakniavaisinių daugiamečių ir ankštinių daržovių jau galima nebelaistyti. Dar daug vandens reikia kopūstinėms daržovėms, ropėms, ridikams, ridikėliams, griežčiams, žalumyninėms ir agurkinėms bei moliūginėms daržovėms. Vėlyvesnes daržoves reikėtų palaistyti mineralinių trąšų tirpalu. Vanduo agurkams, pomidorams ir kitoms šilumamėgėms daržovėms laistyti turi būti šiltas.
Liepos mėnesį genimi pomidorų pažastiniai ūgliai, stiebai rišami prie kuoliukų.
Apšildomuose šiltnamiuose nuimamas paskutinis derlius, šiltnamiai dezinfekuojami, keičiamas arba dezinfekuojamas gruntas. Geriau sunaikinsime ligas ir kenkėjus, dezinfekuodami du kartus. Pirmą kartą – dar neišrovus kultūrinių augalų, o antrą kartą – juos nurovus. Išdezinfekuotas patalpas reikia gerai išvėdinti.
Auginami pomidorai rudeniniam derliui. Pavasariniuose šiltnamiuose dar dera daržovės, todėl jas reikia nuolat prižiūrėti. Vasarai įpusėjus pagausėja daržo ligų ir kenkėjų. Daugelis daržininkų vengia naudoti chemines kovos priemones su ligomis ir kenkėjais. Jas iš dalies gali pakeisti biologinės. Kai kuriuos kenkėjus naikina ne tik paukščiai, bet ir vabzdžiai, todėl juos reikia pasitelkti į talką. Vabzdžialesiams paukščiams daromi mažesni inkilai, o entomofagams vabzdžiams, naikinantiems kenkėjus, privilioti sėjami medingieji augalai. Nemažai kenkėjų sunaikina vabzdžiaėdžiai paukščiai, žinduoliai ir kiti gyvūnai (ežiai, zylės, musinukės, geniai, varnėnai, varlės, rupūžės, boružės, skruzdės ir kt.), kuriuos žmogus turėtų globoti.
Kenkėjus galima naikinti ir savo pačių paruoštais insekticidinių augalų antpilais arba nuovirais. Amarai naikinami žalių arba sausų bulvienojų, svogūnų ropučių arba pušų spyglių antpilais. Jie ruošiami taip: 1,2 kg žalių arba 0,6-0,8 kg sausų susmulkintų bulvienojų užpilama 10 l šalto vandens ir laikoma 3-4 val.; 2 kg pušų spyglių užpilama 8 l vandens ir laikoma pavėsyje 5-7 dienas (antpilas prieš vartojimą atskiedžiamas vandeniu 1:10). Šiais antpilais purškiami amarų apnikti augalai.

Gėlyne. Liepos mėnesį baigiamos kasti vėlyvosios tulpės. Šį mėnesį pradeda ryškėti kardelių žiedpumpuriai; kardeliai tręšiami mineralinėmis trąšomis (kalio 30 g/kv.m, fosforo 40 g/kv.m). Trąšas galima išbarstyti ir vėliau įterpti. Dar geriau palaistyti trąšų tirpalu. Per sausras reikia laistyti gausiai. Žiedai skinami vėlai vakare arba anksti rytą, paliekant 3-4 lapus.
Šį mėnesį pradedami skinti sausiukai, o mėnesio pabaigoje – šlamučiai. Žiedai skinami sausą saulėtą dieną, kai ant jų nėra rasos. Šie žiedai džiovinami sausoje, gerai vėdinamoje, tamsioje patalpoje, surišti į ryšelius, pakabinti žiedais žemyn. Šviesioje patalpoje gali pasikeisti žiedų spalva. Taip galima džiovinti daugumą varpinių žolių. Iš varpinių renkamos kiškio ašarėlės, jos skinamos, kol varpos dar žalios, nes pageltusios pradeda irti. Dekoratyviniai miežiai skinami, kol žalios varpos, sora – kai sėklos būna pieninės brandos. Bandrenis skinamas tik pražydęs, guboja – tik žiedams prasiskleidus, juodgrūdėlės dėžutės – kol žalios spalvos. Vasarą miške ir paežerėse, pievose galima pasirinkti įdomios medžiagos sausoms puokštėms. Pasižvalgę po mišką rasite įdomių šakų ir šaknų, kurios paįvairins jūsų puokščių kompozicijas. Dera puokštei gudobelės, raugeriškio, baltauogės meškytės, machonijos, erškėčio vaisiai, jų šakelės.
Paprotys puošti gyvenamuosius kambarius sausomis gėlėmis atsirado labai seniai. XII a. Bizantija sausas gėles tiekė visai Europai. Tad pratęskime šį gražų paprotį – ir žiemą namuose bus jaukiau.
Šį mėnesį sėjamos švelniosios raktažolės, hibridinės žilės – cinerarijos.
Rožių augintojams daug žalos padaro rožių miltligė ir raudonjuodis rožių lapų dėmėtumas. Miltligės apnikti lapai iš pradžių apsitraukia baltu pelėsiu ir atrodo lyg miltais apibarstyti, vėliau raukšlėjasi, žiedpumpuriai džiūsta neišsiskleidę. Pastebėję ligą tuojau pat purškite 0,3 proc. fundazolo arba skalbimo miltelių (3 saujos 10 litrų vandens) tirpalu. Po savaitės purškiama pakartotinai. Galima purkšti kalio permanganato ir kalcinuotos sodos tirpalu (10 I vandens imama 10 g kalio permanganato ir 50 g sodos). Raudonjuodis lapų dėmėtumas pasitaiko dažnai. Birželio pabaigoje – liepos mėnesį ant lapų atsiranda tamsios rudos dėmės. Pažeisti lapai pageltonuoja, nukrinta. Liga labiau plinta esant drėgnam orui, trūkstant dirvoje kalio, netinkamai laistant. Dažnai serga azoto trąšomis pertręštos rožės. Pastebėjus ligos požymius, tuoj pat reikia purkšti 1 proc. Bordo skysčiu arba 0,5 proc. kuprozono tirpalu. Po savaitės purškiama dar kartą. Liepos mėnesį pradedamos akiuoti rožės (miegančia akute). Akiuojama dar ir rugpjūčio mėnesį. Vijoklinių ir poliantinių rožių dar galima pasidauginti auginiais lysvėse, inspekte.
Narcizai vienoje vietoje auga 4-5 metus, kai auginami aplinkai puošti arba žiedams. Norint greičiau pasidauginti jie kasami kas 1-2 metai. Daugiausia žydi trečiais metais. Vėliau žiedų mažėja. Narcizai kasami, kai nudžiūsta lapai, t. y. liepos pabaigoje. Vėliau kasti nepatartina, nes pradeda augti naujos šaknys. Kasama atsargiai, kad nebūtų pažeidžiami svogūnai. Iškasti svogūnai džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje 20°C, o po 2-3 savaičių valomi, rūšiuojami, atskiriami tokie, kuriuos galima dalyti nepažeidžiant motininio svogūno.

Bityne. Liepa – pagrindinio medunešio mėnuo, nes žydi itin daug medingų augalų. Šiluma ir karščiai bitėms palankūs, kai yra pakankamai drėgmės. Daugumai augalų optimali temperatūra nektarui išskirti yra 15 – 25 laipsniai. Temperatūrai kylant ar krentant, išskiriamo nektaro kiekis mažėja. Esant 38 laipsnių karščiui augalai nustoja skirti nektarą.
Geriausia oro drėgmė – 60-80 proc., dirvožemio – 50-60 proc. Grikiams ir liepoms reikia kiek didesnės oro drėgmės, kiti augalai drėgmei ne tokie reiklūs.
Raudonieji dobilai geriausiai skiria nektarą ryte ir antroje dienos pusėje, facelijos nektaringiausios vidurdienį. Smarkus lietus išplauna nektarą iš liepų, aviečių, grikių ir ožkarožės žiedų, nes nektarinės yra žiedų paviršiuje. Vėjas ir kaitra išdžiovina nektarą iš augalų žiedų. Ypač pavojingi augalų žiedams – pietryčių sausvėjai.
Užsitęsus sausroms, bityne nuolat turi būtų vandens. Sausros metu perų auginimas skatinamas cukraus sirupu. Kas 2-3 dienas bičių šeimoms reikia duoti po 0,5-1 litrą sirupo.
Mėnesio pabaigoje bičių po truputį mažėja, o erkių pradeda daugėti. Todėl patariama bites gydyti du kartus, o ne vieną, t. y. rugpjūčio pradžioje išsukus vasaros medų ir vėlai rudenį, kai bičių šeimose nebėra perų.
Liepos pabaigoje dar galima pakeisti bičių motinėles, bet tada jau keičiame tik suporuotomis motinėlėmis. Šį mėnesį dar galima pakeisti neproduktyvias, daug traninių kiaušinėlių dedančias bičių motinėles. Didelę klaidą daro bitininkai, leisdami silpnoms bičių šeimoms pačioms užsiauginti bičių motinėles.
Nepatartina vasaros metu nuimti viršutines pagalves. Joms nesant, saulė per avilio stogą kaitina lizdą, todėl perus auginančios bitės nuolat turi juos vėdinti. O atvėsus orui bitės priverstos papildomai šildyti lizdus.