Ar kova su „vėjo malūnais“ bus sėkminga?

Į dvidešimt šeštąjį Lietuvos ūkininkų sąjungos, atkurtos prieš 25 -erius metus, suvažiavimą, neseniai vykusį Dotnuvoje, susirinko ŪS nariai, Seimo, Vyriausybės atstovai, įvairių institucijų bei organizacijų vadovai, kiti oficialūs asmenys. Tik Lietuvos žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos ūkininkai, deja, nesulaukė. Gal, pasak jų, ministras eilinį kartą pabijojo žemdirbių kritikos, kurios suvažiavime netrūko?

Tai netiesiogiai patvirtino ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, skaitydamas savo veiklos metinę ataskaitą. Jis teigė, kad pernai ŪS svarstė daug klausimų, aptarė nemažai problemų, tačiau konkrečių sprendimų iš valdžios nesulaukė, todėl nerimo dėl žemės ūkio ateities Lietuvoje pastaruoju metu ne sumažėjo, o padidėjo.

Politikai, pasak J. Talmanto, daugiau nei aštuonerius metus buvo raginami priimti žemės ūkio paskirties žemės pardavimo saugiklių įstatymą, ir buvo daug tikėtasi, kai pagaliau 2013 m. realiai imtasi ruošti įstatymo projektą. Tačiau jis ūkininkus smarkiai nuvylė. Ypatingos skubos tvarka priimtame įstatyme praktiškai nebeliko saugiklių. Siūlomos nuostatos, galinčios apsaugoti žemdirbius nuo vietinių ir užsienio žemės supirkinėtojų, liko neįtrauktos. Mat įvairių valdžios institucijų teisės departamentų specialistai nusprendė, kad LŪS pasiūlymai dėl nustatyto minimalaus gyvenimo Lietuvoje laikotarpio, dėl lietuvių kalbos mokėjimo, dėl galimybės žemę pirkti toje savivaldybėje, kur gyveni, arba besiribojančioje, neva prieštarauja ES teisės normoms, tačiau taip ir nepaaiškino, kodėl panašios nuostatos šiuo metu vis dar yra taikomos kitose ES šalyse.

Atsakydamas į LŪS pirmininko pastabas, suvažiavime dalyvavęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža teigė, kad nors dabartinis saugiklių įstatymas yra tikrai griežtas, turi nemažai trūkumų, bet jį priimti būtinai reikėjo, norint išvengti užsienio pirkėjų invazijos, pasibaigus pagal sutartį su ES numatytam draudimui užsieniečiams įsigyti žemės Lietuvoje. Pasak jo, sugriežtinti įstatymo jau nebebus galima. Galima bus tik jį lengvinti, tad dabar itin svarbus yra bendradarbiavimas tarp valdžios institucijų ir socialinių partnerių.

Suvažiavime buvo akcentuojama, kad vis dar neaišku, kaip Lietuvoje bus įgyvendinama Bendroji žemės ūkio politika 2015-2020 metais. Šiandien tebevyksta diskusijos dėl tiesioginės paramos nuostatų. Žemės ūkio ministerija dar turės susiderėti su Europos Komisija, ką leisti, ką drausti ūkininkams veikti savame ūkyje. Kas bus tas aktyvus ūkininkas Lietuvoje, kuriam iš principo pagal visus reglamentus turi priklausyti ES tiesioginė parama? Kaip bus skatinami jaunieji ūkininkai? Kokia bus parama smulkiajam ūkiui: ar ji skatins kooperaciją ir ūkio vystymąsi, ar taps tik socialinėmis išmokomis?

Daugumą Ūkininkų sąjungos narių piktina ir Lietuvos valdžios atsakingų institucijų sprendimas, kuriuo 2014 m. ūkiams iki 30 ha buvo skirtos papildomos išmokos. LŪS nuomone, tikslingiau ūkius iki 30 ha remti sudarant sąlygas pasinaudoti supaprastinta parama Kaimo plėtros programose, skiriant maksimalų paramos intensyvumą iki 70 proc. ir sudarant sąlygas jiems pasinaudoti parama ne vieną kartą. Prioritetą paramai gauti reikėtų suteikti jos dar negavusiam smulkiam bei vidutiniam ūkiui ir ūkiui, pasinaudojusiam nedidele paramos suma.

LŪS pirmininkas J. Talmantas pastebėjo, kad Lietuvos nacionalinė žemės ūkio ir kaimo plėtros politika yra nenuosekli ir nesisteminga arba, kaip paaiškėja, jos išvis nėra. Dėl to ūkininkams kyla netikrumo ir nežinios jausmas, stringa pradėti darbai dėl neapibrėžtų reikalavimų, naujai taikomų nuostatų ir institucinio neveiksnumo, nevyksta ilgalaikis planavimas ir nedaromos investicijos.

Prieš kelias savaites Lietuva atidavė Briuseliui įvertinti savo planus, kaip bus sprendžiami ES kaimo plėtrai keliami uždaviniai naujuoju finansiniu laikotarpiu. Deja, planuota buvo be rimtų analitinių įžvalgų: spėliojant, bandant nujausti, žiūrint kas buvo, ką siūlo, kiek ir kam reikia padalinti.

Dėl didelių žemės ūkio paskirties žemės kainų, investicijų stokos bei įvairių apribojimų tampa labai sunku įsigyti žemės ūkio paskirties žemę arba plėsti veiklą paveldėtame plote jaunimui. Kitos Europos šalys jau pastebėjo, kad Bendrosios žemės ūkio politikos rėmime numatytų priemonių nepakaks, reikalingos papildomos valstybinės paramos priemonės jauniesiems ūkininkams, siekiantiems įsigyti žemę ir užsiimti žemės ūkio veikla.

Šiemet didelį ūkininkų pasipiktinimą sukėlė iš Valstybinės mokesčių inspekcijos per pačią sėją gauti raštai su prašymu pateikti duomenis apie asmenis, iš kurių ūkininkas nuomojasi žemę. Po gero mėnesio buvo sulaukta Finansų ministerijos pasiūlymo keisti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, susijusias su pajamų mokesčio už žemės nuomą mokėjimo tvarkos. LŪS nuomone, tik Valstybinė mokesčių inspekcija, turinti informaciją apie žemės savininkus, o ne ūkininkai, kasmet turėtų žemės savininkus geranoriškai informuoti apie prievolę susimokėti žemės nuomos pajamų mokestį, jeigu tokių pajamų gauna.

Suvažiavime pasisakę ūkininkai pabrėžė, kad paradoksali situacija atsirado ir dėl socialinio draudimo – ūkininkas moka įmokas į socialinio draudimo fondą, tačiau nėra apsaugotas nei nuo nelaimingų atsitikimų, nei ligos atveju.

Kalbėdami apie kooperacijos svarbą ūkininkams, suvažiavimo dalyviai pabrėžė, jog vis labiau stambėja ūkiai bei bendrovės, pasiglemždami žemę ir trukdydami dirbti mažesniems ūkiams. „Kooperacija gali išspręsti smulkių ir vidutinių ūkių konkurencijos klausimą. Tačiau nors yra sukurtos kooperacijos skatinimo gairės, jos realybėje nėra įgyvendinamos, tai tik butaforija“, – sakė ŪS Šiaulių krašto pirmininkas Raimundas Juknevičius.

„Labiausiai ūkininkams kelia nerimą, kad Vyriausybė jų negirdi ar nenori girdėti, nežino realios padėties ar apsimeta nežinanti, nes daugelis teisės aktų ar įstatymų pakeitimų ne padeda, o kliudo ūkininkams dirbti. Vidutinis ir smulkus ūkis metodiškai naikinamas, o pradėti kurti ūkius ir įsitvirtinti kaime jauniems išsilavinusiems žmonėms praktiškai nėra galimybių“, – vertindamas kolegų pasisakymus suvažiavime apgailestavo LŪS Prienų skyriaus pirmininkas Martynas Butkevičius.

Nors Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavime buvo daug kalbėta apie kasdieninius iššūkius, su kuriais susiduria ūkininkai, tačiau LŪS pirmininkas Jonas Talmantas suvažiavimo dalyvius paragino: „Nors atrodo, kad kovojame su vėjo malūnais, tačiau tas nepažabojamas noras siekti daugiau, geresnių rezultatų mūsų visų labui turi nepaliaujamai rusenti mūsų širdyse.“

Suvažiavime buvo priimta rezoliucija, kurioje surašyti reikalavimai svarbiausiais klausimais. Siūloma, kad, tiesioginėms išmokoms viršijus 150 tūkst. eurų, didesnės išmokos būtų mažinamos 50 proc., surinktas lėšas paliekant šalies tiesioginių išmokų voke. Dėl paramos kooperacijai nutarta, kad 2014 – 2020 m. laikotarpiui ES parama būtų skiriama tik pagal įstatyme numatytą tvarką įregistruotiems kooperatyvams.

Viename iš punktų, įrašytų į rezoliuciją dėl žemės įsigijimo ir nuomos, sakoma: „Nesutinkame, kad kredito įstaigoms bankams ir kredito unijoms būtų panaikintas reikalavimas nuosavybės teise valdyti daugiau kaip 500 ha žemės ūkio paskirties žemės. Kredito įstaigos, kaip ir kiti juridiniai asmenys, galėtų valdyti iki 500 ha žemės, jei atitinka kitus įstatyme nustatytus reikalavimus.“

Į rezoliuciją įtrauktame punkte dėl ūkininko Sodros mokesčio siūloma, kad ūkininkas turi gauti visą Sodros paslaugų paketą, kaip ir visi, būtų apdraustas ligos, nelaimingų atsitikimų ir profesinių susirgimų draudimu. Į rezoliuciją įrašyta nuostata ir dėl dvigubo Privalomojo sveikatos draudimo mokesčio mokėjimo. Siūloma, kad ūkininkas mokėtų PSD įmokas tik nuo pagrindinės veiklos, o ne du kartus. Įrašytas ir reikalavimas griežtai reglamentuoti pasėlių deklaravimą, kad žemę galėtų deklaruoti tik tas, kuris ją dirba, o jei deklaruoja jos nedirbantis asmuo, taikyti griežtas sankcijas.

Pritarus rezoliucijai, suvažiavimas LŪS pirmininku vienbalsiai trejiems metams išrinko Joną Talmantą.

„Gyvenimo“ informacija