Pajaustos, išgyventos, į parodą surinktos kūrybinės akimirkos…

Vasario 2 dieną Prienų kultūros ir laisvalaikio centre atidaryta menininkės, „Revuonos“ pagrindinės mokyklos dailės mokytojos metodininkės Aušros Deltuvienės autorinių darbų paroda „Akimirkos“, kuri gausų jos kūrybos gerbėjų būrį į šią erdvę vėl sukvietė beveik po šešerių metų pertraukos.
„Kartais gerą idėją tenka ilgai išvaikščioti, išgodoti, o kartais užtenka tik akimirkos ir ją Dievas atsiunčia. Kol gimsta meno kūrinys, užtrunka nemažai laiko, bet jame sustabdomos pajaustos, išgyventos akimirkos grožis. O tų akimirkų būta daug…“, – šiais žodžiais parodos koncepciją ir pačią menininkę pristatė kolegė Vytautė Kurtovienė, pabrėžusi, kad A.Deltuvienė yra talentinga, įvairiapusiška kūrėja, kuri niekuomet nesustoja vietoje, o nuolat ieško, lankosi simpoziumuose, išbando naujas technikas ir medžiagas. Todėl jos kūryboje tokia įvairovė – keramika, porcelianas, tapyba akvareliniais dažais ir ant šilko, papuošalai, kuri patinka parodų lankytojams, sulaukia gerų jų atsiliepimų.
Menotyrininkės Eglės Mickutės teigimu, A.Deltuvienės kūryba skleidžia šviesą, kuri spindi įvairiomis spalvomis, formomis, idėjomis, interpretacijomis. Bet, pasak pačios menininkės, dėl galutinio rezultato, kuris džiugintų akį ir šildytų sielą, tenka sugaišti nemažai laiko, įveikti technologinius iššūkius, juk daug kas priklauso nuo molio masės kokybės, dirbinių degimo krosnyje temperatūrinio režimo ir kt.
Aušros Deltuvienės tapybos braižas atpažįstamas – jos akvarelės yra šviesios ir skaidrios, su pasikartojančiais augaliniais motyvais. Net ir pandemijos metu nutapyti koliažai su akmenėliais, nepaisant slėgusios nežinomybės, yra šilti ir lengvi. Menininkė parodoje pristato ir jai neįprasta molio apdirbimo technika pagamintus glazūruotos juodosios keramikos bei baltojo molio su juodų grūdelių priemaišomis darbus – vazas, lėkštes ir įvairius taikomojo meno pavyzdžius.
– Labai kirbėjo pačiupinėti juodą molį, nors jį reikia degti pačioje aukščiausioje temperatūroje. Man patinka, kai molis keičiasi nuo temperatūros, kokios nors sudėtinės dalies, kai nežinai, koks bus rezultatas. Iššūkių būna, nes keramika yra nenuspėjama, reikia turėti daug žinių, patirties, netgi nuojautos, kad gautųsi tokia, o ne kitokia spalva, priliptų glazūra, išsilaikytų forma, – kūrybinio darbo subtilybėmis pasidalino parodos autorė, neslėpdama, kad nepraleidžia progų pasimokyti pas pripažintus savo srities profesionalus, dalyvauja simpoziumuose, stovyklose, kuri su kitais menininkais dalinasi patirtimi, technologijomis ir meno paslaptimis.
Pasidžiaugti Aušros Deltuvienės kūrybinį gyvenimą vainikuojančiu įvykiu susirinko daugybė ją mylinčių ir palaikančių žmonių: šeimos nariai, draugai, giminaičiai, bendradarbiai, bičiuliai menininkai, buvę mokytojai, politinės veiklos bendražygiai, kurie dalinosi prisiminimais, mielomis akimirkomis, praleistomis kartu su Aušra ir jos kūryba, kalbėjo apie išskirtinę jos asmenybę ir džiaugėsi surastu gyvenimo pašaukimu. Anot jų, A.Deltuvienė yra profesionali kūrėja, atsakinga pedagogė, „molio trenerė“, vedanti savo mokinius meno ir pripažinimo keliu. Tuo pat metu ji yra gera draugė, atsidavusi žmona ir mama, nuoširdus, giminės šaknis gerbiantis žmogus.
A.Deltuvienė parodą „Akimirkos“ skyrė vyrui Audroniui, sūnums Arnui ir Pijui, taip atsidėkodama jiems už moralinį palaikymą ir pagalbą kūrybiniame procese, kuris nėra lengvas, reikalaujantis ne tik meninės intuicijos, bet ir specifinių žinių bei fizinės ištvermės.
Dailininkė ir keramikė darbų yra sukūrusi nepalyginamai daugiau, nei sutilpo parodų salėje po atrankos, padedant Prienų kultūros ir laisvalaikio centro dailininkui, parodų kuratoriui Dainiui Jurevičiui. Daug darbų išdovanota, puošia gyvenamuosius ir viešosios paskirties interjerus. A.Deltuvienė neslėpė, kad mintis surengti „Akimirkų“ parodą šmėstelėjo po LRT laidos „Ryto suktinis su Zita Kelmickaite“ kūrybinės komandos apsilankymo jos namuose, kuomet Zita Kelmickaitė ją ragino nešti ir rodyti savo darbus – jų sustatė tiek, kad nebuvo kur kojos pastatyti. O pasirodžius laidai, iš visos Lietuvos pasipylė skambučiai su užsakymais. Tuomet ir susimąstė apie tai, kad išjaustų kūrybinių akimirkų džiaugsmo nereikia atidėlioti, jomis reikia pasidalinti su kitais.
Dalė Lazauskienė
Autorės nuotraukos