Gamtos kalendorius

Birželis – vasaros pradžia. Išliko ir senoviniai birželio vardai. Ne tik ąžuolą, uosį, bet ir beržą lietuviai laikė šventu medžiu. Senovėje birželis vadintas berželiu, beržiu, biržių, biržuliu… Senovės pasakose birželis vadintas gerųjų laumių mėnesiu.
Pagal profesorę Eugeniją Šimkūnaitę, žvėrių horoskopuose birželis yra ūdros ir žebenkšties mėnuo. Birželį dienos ilgumas yra apie 17 valandų, todėl tai yra šviesiausias metų mėnuo. Vidutinė mėnesio temperatūra 14 – 16 laipsnių šilumos. Didžiausi birželio karščiai siekia 30 – 34 laipsnius. Retkarčiais birželį pasitaiko ir šalnų, kurių metu naktį temperatūra nukrenta iki 3 laipsnių šalčio. Vidutiniškai per birželį prilyja 45 – 80 milimetrų lietaus. Dažnos vasariškos liūtys – kai vienur per kelias valandas iškrinta viso mėnesio kritulių norma, o kitur nebūna nė lašo. Birželį neretai trankosi perkūnijos, kurias retkarčiais lydi škvalai, kruša ar net viesulas.

Ankstyvas pavasaris atliko daugelį vasaros darbų – gegužę peržydėjo kaštonai, ankstyvosios alyvos, daug anksčiau išaugo kai kurių paukščių vaikai. Kai kas jau peri antrąją vadą: strazdų, kuoduotųjų zylių, žvirblių pirmosios vados jaunikliai tapo savarankiški ir tėvai skubiai susuko naujus lizdus. Jei vasara bus palanki – užteks maisto, kregždės, zylės, pečialindos ir kiti sparnuočiai išaugins net tris vadas.
Žydi pievos ir šienpjovių dalgiai pakerta gražiausias vasaros gėles. Rausta žemuogės, sirpsta mėlynės, soduose ir daržuose jau užaugo pirmosios daržovės, sunoko ankstyvosios uogos. Dažną birželį jau galima paragauti ir pirmųjų ūmėdžių, raudonikių, voveraičių.

Birželio 8 d. – Sekminės – pavasario išlydėjimo ir vasaros pasveikinimo šventė. Šią dieną garbinama augmenija ir naminiai gyvuliai, ypatinga galia suteikiama jauniems berželiams. Beržas iš kitų medžių išskiriamas todėl, kad yra itin gyvybingas – pirmasis pavasarį išsprogsta, auga ir prastoje žemėje. Tikėta, kad beržas saugo nuo piktų dvasių, neša laimę, todėl jų šakomis kaišydavo vartus, palubes, puošdavo duris.

Birželio 13 -oji – šv. Antanas. Seniau šią dieną prasidėdavo šienapjūtė. Šv. Antanas vadinamas miesto, moterų, sužadėtinių globėju, jo pagalbos šaukiamasi ką nors pametus.

Birželio naktys tokios trumpos, kad beveik nesutemsta, tik užmiega gamta ir vėl – miškas ima šnekėti, vanduo mirgėti. Vasaros aukščiausias taškas – Joninės (birželio 24 d.). Ir prieš Jonines, ir po jų dienos trumpam sustingsta, o po šventųjų Petro ir Povilo dienos (birželio 29) ima palengva trumpėti.

Trumpiausia naktis nuo seno sureikšminta, mistifikuota. Manyta, kad ji stebuklinga. Birželio 24 d. išvakarėse moterys nuo seno rinkdavo įvairiausias gydomąsias žoleles, mat tikėta, kad šios dienos vakarą surinktos žolelės įgyja ypatingų gydymo galių. Vėliau iš žolelių verdama arbata, jomis apkaišomos palubės, įmetama į tvartus, kad gyvuliai būtų sveiki. Manyta, kad šią naktį stebuklinga ir rasa. Jos surinkus reikia duoti karvėms, kad būtų pieningos, pabarstyti į daržus, kad būtų derlingi, kad neželtų piktžolės. Buvo tikima, kad jei nuogas pasivoliosi rasoje visus metus būsi sveikas.

Šią naktį buvo garbinama saulė. Jai dėkojama už šilumą, šviesą, prašoma jos kuo daugiau šviesti.

Orų spėjimai

* Jei birželio pradžia šalta, vasara bus karšta.
* Jei pirmąsias dvi birželio dienas lyja – tai visas mėnuo bus sausas.
* Geriausias laikas šienavimui – iki Jono.
* Jei birželis karštas, gruodis bus šaltas.
* Jei per Sekmines šlapia, per Kalėdas bus daug sniego.
* Jei per Jonines griaudės, riešutai bus tušti, nors jų bus daug, gilių ant ąžuolų nebus.
* Jei per Jonines lyja, bus šlapias rugpjūtis.
* Joninių rasos, lietus javus gaivina.
* Lietūs iki Joninių sodiečiui į piniginę pinigus krauna, lietūs po šv. Jono juos atgal iš piniginės traukia.
* Jei gegutė ir po Joninių kukuoja, bus ilgas ruduo.
* Jei liepos anksti gelst pradeda, žiema bus ankstyva.