Darbai birželio mėnesį

Darže. Galima pakartotinai pasėti salotų, špinatų, krapų. Dėl nepalankių augimo sąlygų (supuolusi dirva, šaltas oras) agurkų daigeliai gali būti nuskurdę. Birželio pradžioje ne per vėlu juos atsėti. Gerai išpurentoje ir šiltoje dirvoje jie sparčiai dygs ir augs, o derlius net neatsiliks nuo anksčiau sėtųjų.

Birželio pirmąjį dešimtadienį palankiausias laikas sodinti pomidorus lauke – pradėjus žydėti jazminams ir erškėčiams, šalnų nebūna.

Lietingą vasarą ankstyvosioms bulvėms daug žalos padaro bulvių maras. Ligos plitimą pristabdysite 2 – 3 kartus kas 7 – 10 dienų bulves nupurškę 1 proc. Bordo skysčiu. Jis tampa nekenksmingas jau po 8 dienų. Galima naudoti ir kitus fungicidus, tačiau nederėtų užmiršti, jog po jų panaudojimo iki bulviakasio turi praeiti ne mažiau kaip 20 dienų.

Jei norite ištęsti sezoną ir nuolat turėti šviežių bulvių, dar galima sodinti bulves vėlyvam derliui.

Šį mėnesį pasirodo pirmosios braškės. Reikia nuolat stebėti, ar nėra supuvusių, ir nuskinti jas vos tik pasirodo. Tarp braškių lysvių paklojus šiaudų ar žievės drožlių, uogos bus švarios ir be šliužų.

Norint apsaugoti žirnius ir morkas nuo kenkėjų, reikia juos uždengti tinkleliu nuo vabzdžių. Nukirptos gyvatvorių ar krūmų šakelės, padėtos tarp kopūstų, neleis pavasarinėms kopūstinėms musėms dėti kiaušinių ant kopūstų šaknų vainiko.

Nuolatos ravėkite piktžoles ir purenkite dirvą. Sparčiai augančių daržovių nenustelbs piktžolės, jei rasite laiko kas kelias dienas užsukti į daržą su kilpele. Tereikia šiuo įrankiu prabraukti tarp morkų, salotų, svogūnų bei kitų daržovių ir vėliau neteks piktžolių vežti karučiais.

Užsitęsus šiltam ir sausam orui, daržoves laistykite. Geriau daržoves laistyti kiek rečiau, bet gausiau. Agurkams dirva turėtų pramirkti bent 6 – 8 cm, o pomidorams – net iki 20 cm. Drėgmės daugiausia reikia gūžiniams bei žiediniams kopūstams, salotoms, ridikėliams, špinatams, salierams, mažiausiai – pupelėms, pupoms.

Jeigu daržovės skurdžios, patręškite papildomai, tačiau saikingai, nes ir nuo trąšų pertekliaus jos gali žūti. Mineralinėmis trąšomis gausiai tręšiamoje dirvoje kaupiasi sunkieji metalai, kurie kenksmingi ne tik augalams, bet ir žmonėms.

Azotinėmis trąšomis pertręštos daržovės mažiau atsparios ligoms.

Sode. Birželio antroje pusėje galima išlaužyti vilkūgius. Jei to nepadarysite, vėliau juos reikės išpjauti arba iškirpti. Toks darbas pareikalaus daugiau laiko ir neretai paskatins naują vilkūgių augimą.

Birželio viduryje ir antroje pusėje rekomenduojama apriboti vaismedžių aukštį. Paprastai viršūnė pašalinama virš silpniau išsivysčiusios šoninės šakelės. Vien genėdami aukštaūgio vaismedžio nepadarysime žemaūgiu.

Patikrinkite perskiepytus vaismedžius. Įskiepis jau turi būti prigijęs. Jam augti sudarykite palankias sąlygas – apgenėkite stelbiančias šakas, saugokite nuo ligų ir kenkėjų.

Kad vaismedžiai kasmet derėtų ir užaugintų gražius vaisius, geriausia specialiais preparatais praretinti žiedus. Dar ne vėlu retinti užuomazgas. Kuo anksčiau tai padaroma, tuo mažiau vaismedžiai pramečiuoja. Sodininkai mėgėjai, auginantys žemaūgius vaismedžius, užuomazgas gali išretinti rankomis. Žiedyne palikite po 1 – 2 geriausiai išsivysčiusias užuomazgas. Vėliau, jei reikės, galėsite praretinti dar kartą. Obuoliu tapsiančios užuomazgos turėtų likti kas 10 – 15 cm viena nuo kitos. Obuolių ant obels bus mažiau, tačiau jie užaugs didesni ir gražesni.

Gėlyne. Birželio mėnuo pats geriausias laikas persodinti vilkdalgius. Juos galima padauginti supjausčius šakniastiebius taip, kad būtų vienas lapų kuokštas, sutrumpintas iki vieno trečdalio, ir keletas šaknelių šakniastiebyje.

Sėkite daugiametes gėles. Jei sėklų turite nedaug, sėkite į vazonėlius, o kad juose geriau laikytųsi drėgmė, vazonėlius įkaskite durpėse, pavėsyje.

Jei norite išauginti gražius, tinkamus skinti bijūnų žiedus, reikia išskabyti šoninius žiedpumpurius, išaugusius iki žirnio dydžio. Dabar bijūnams ypač reikia vandens ir trąšų – jie krauna pumpurus kitiems metams. Nuskinkite peržydėjusius žiedus.

Kai pagels tulpių lapai, svogūnėlius iškaskite. Apie 2 savaites džiovinkite 20-25 laipsnių C temperatūroje. Svogūnus reikia džiovinti tamsioje, vėjo prapučiamoje vietoje, apsaugotoje nuo pelių. Po to nuvalykite, pašalinkite senus svogūnų lukštus ir šaknis.

Tręšiamas, laistomas, ravimas, purenamas (ypač po lietaus) visas gėlynas. Per visą vegetaciją reikia stebėti, ar gėlių nepuola ligos, kenkėjai, galima profilaktiškai purkšti fitoncidinių augalų nuovirais. Išravėtas piktžoles užmerkite statinėje su 1/3 mėšlo. Turėsite gerų trąšų.

Bityne. Birželio mėnesį bitės gerai siuva korius, todėl svarbu nepraleisti šio momento ir atnaujinti bičių lizdus. Senuose koriuose būna mažesnės akelės ir iš jų ritasi mažos nevisavertės bitės. Nereikia pamiršti, kad seni koriai – ligų platinimo šaltinis.

Jeigu bityne yra silpnų, nestiprėjančių šeimų, blogai dedančių, nutranėjusių motinėlių, tokių šeimų stiprinti neverta. Geriau tokias šeimas anksti pavasarį sujungti, o jų vietoje sukurti naujas produktyvias šeimeles su jaunomis bičių motinomis.

Kad mažiau bitės spiestų, nužydėjus pienėms galima sudaryti šeimas su jaunomis motinėlėmis. Jei vis tiek bitės išspietė, o spiečių pavyko sugauti ir apgyvendinti savo bityne, dabar labai palankus laikas bites nuerkinti, t. y. apdoroti vaistais nuo varozės erkių. Šiuo laiku tinka tik ekologiški vaistai (pvz., Beevital).

Polinkio spiesti priežastis galima skirstyti į vidines ir išorines. Vienas iš pagrindinių faktorių, sukeliančių bičių šeimų spietlumą – šeimos dauginimosi instinktas. Kuo jis labiau išvystytas, tuo šeima spietlesnė ir sunkiau bitininkui su tuo kovoti.

Šeimos, kurių dauginimosi instinktas mažiau išvystytas, irgi gali spiesti, ypač tuomet, kai padaromos klaidos bičių priežiūros metu. Viena iš labiau paplitusių priežasčių – jaunų ir nektarą renkančių bičių santykis su atvirų perų kiekiu. Jei atvirų perų nedaug, jaunos bitės maitintojos sunaudoja ne visą pagamintą bičių pienelį. Likusį sunaudoja vyresnės kartos bitės. To pasekmė – fiziologiniai pokyčiai, lemiantys polinkį spiesti. Todėl kiekvienoje bičių šeimoje turi būti tiek atvirų perų, kad visas išskiriamas bičių pienelis būtų sunaudotas.

Dar viena priežastis, skatinanti bites spiesti – pavasarinis maitinimas. Pamaitintos bičių šeimos labai sustiprėja tuo metu, kai gamtoje nėra medunešio ar dėl blogų oro sąlygų jis nutrūksta.

Polinkis spiesti gali atsirasti ir dėl pavėluotai uždėtų meduvių. Norint to išvengti, reikia į meduves ir lizdus įdėti dirbtinų korių, kad bitės turėtų darbo. Be to, reikia leisti bitėms auginti traninius perus, nes jie sunaudoja daug motininio pienelio ir sumažina šeimos polinkį spiesti. Bitės gali spiesti ir tuomet, kai stokoja maisto bitininkui išėmus medų ir atsiradus ilgesniam nemedunešio laikotarpiui.
Birželio pradžioje bitynuose sukamas subrendęs pavasarinis medus.