Vėžė bus. Tik kokia kaina..?

Po to, kai rašėme…

– Nauja geležinkelio „RIA BALTICA“ vėžė tikrai bus, – tvirtino praėjusį ketvirtadienį į susitikimą su Veiverių seniūnijos gyventojais atvykę valdžios žmonės – susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė, Plėtros ir tarptautinio bendradarbiavimo grupės vyresnysis patarėjas Vytautas Palevičius ir „RIA BALTICA“ programos vadovas, strategijos ir tarptautinių ryšių vadovas Mantas Kaušyla. Jiems antrino ir Seimo narys Andrius Palionis, kurio iniciatyva, veiveriškiui, Prienų rajono savivaldybės tarybos nariui Cezarui Pacevičiui paprašius, ir buvo surengtas šis susitikimas.

Svečiams už diskusiją padėkojęs Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas viliasi, kad ministerijos atstovai išgirdo vietos žmonių pasiūlymus ir kad bus pasirinktas tas variantas, kuris bus mažiausiai skausmingas.
Jono Kvietkausko nuotrauka

Jo metu tikėtasi išgirsti atsakymus į Mauručių, Juodbūdžio ir kitų seniūnijos kaimų gyventojų klausimus, kilusius po to, kai vos prieš mėnesį ir iki jų buvo „nuleista“ žinia apie būsimos naujos vėžės tiesimą. Žinia, į žmonių gyvenimus įnešusi nemažai nerimo, sumaišties ir netikrumo. Pirmiausia jau vien dėl to, kad su gyventojais, kurių sodybos bus „nušluotos“, kurie turės ieškoti naujo būsto ir kurių žemės bus paimtos valstybės reikmėms, niekas lig šiol nesikalbėjo. Kiek daugiau apie būsimą projektą ateidami į susirinkimą žinojo tik tie, kurie balandžio 14 d. nuotoliniu būdu buvo prisijungę prie viešojo projekto aptarimo. Kiti gi tikėjosi daugiau išgirsti ketvirtadienio diskusijos metu. Deja, svečiai nebuvo linkę leistis į detales ir pristatinėti projekto, jiems, kaip sakė viceministrė, buvo svarbiau išgirsti, už kurią alternatyvą – 3A ar 6A – pasisako Veiverių krašto gyventojai.

.

.

– Bet kaip gali rinktis vieną ar kitą alternatyvą, jeigu neturi aiškumo, kur ta vėžė bus tiesiama, kas laukia ir kaip bus tvarkoma sudarkyta infrastruktūra, – piktinosi susirinkusieji.
Raginimuose pasisakyti už vieną ar kitą alternatyvą gyventojai įžvelgė ir bendruomenės skaldymo apraiškų, nes aptariamos alternatyvos nevienodai paveiks žmonių gyvenimus. Alternatyva 3A skaudžiai kirstų Mauručiams, kur turėtų griūti ir du daugiabučiai, 6A alternatyva labiau paliestų Juodbūdžio ir kitų kaimų vienkiemių gyventojus, ūkininkus. Akivaizdu, kad Mauručių gyventojai pasisako už jų kaimui mažiau skausmingesnę 6A alternatyvą, kita pusė, jeigu būtų jų valia, rinktųsi priešingai – 3A.
Tad, kaip rasti kompromisą? Juo labiau, kad lig šiol jo nelabai buvo ir ieškota, nes dar 2018 metais pradėjus rengti naujosios vėžės statybos strategiją, informacija apie tai su žmonėmis buvo pasidalinta tik po ketverių metų. Kaip šiandien turi jaustis naujakuriai, dar tebeturintys finansinių įsipareigojimų už pasistatytus naujus namus ar sukurtą verslo aplinką. Kaip ir ūkininkas, sužinojęs, kad laukinių gyvūnų pralaida atves tiesiai į naujai pastatytą modernų ūkyje auginamiems galvijams laikyti tvartą.
Žmonės viską darė teisėtai, turėjo visus reikiamus leidimus, dabar turės statinius griauti. Kas dėl to kaltas? Tokių, atrodo, šiandien nėra. Pagal galiojančius įstatymus neišduoti leidimų nebuvo pagrindo, o perspėti niekas negalėjo, nes tiesiog nebuvo aišku, koks variantas bus pasirinktas. Matyt, buvo „pamiršta“, kad rengiant tokias strategijas labai svarbu suburti vieningą komandą, vienijančią užsakovus, projektuotojus, savivaldybes ir vietos bendruomenes. Ketvirtadienio susirinkime tokio ryšio svarbą akcentavo ir svečiai, tačiau veiveriškiams nuo to netapo lengviau, nes šiandienos situacija gerokai skiriasi nuo buvusios 2017 metais, kurių duomenimis vadovavosi alternatyvų kūrėjai.
Ministerijos atstovai susirinkusiems pristatė ir parengtą įstatymo pataisų paketą, įnešantį daugiau teisingumo kompensuojant už valstybės reikmėms paimamas žemes, pastatus ir gyvenamuosius būstus. Vytauto Palevičiaus teigimu, paketas parengtas, atsižvelgiant į patirtį, įgytą tiesiant vėžę iki Latvijos. Ir jo, ir viceministrės nuomone, Seimas paketui turėtų pritarti.
Kas jame naujo? Svarbiausia, kad už paimamą būstą bus kompensuojama 2 būdais: rinkos arba atkuriamąja verte, kuri, pataisų rengėjų nuomone, žmonėms turėtų būti parankesnė, ypač kaimiškose vietovėse. Tačiau pradėjus aiškintis giliau apie atkuriamosios vertės esmę, susirinkusiesiems kilo naujų abejonių dėl to, kokių didesnių kompensacijų gali tikėtis garbaus amžiaus Mauručių daugiabučių senbuviai. Jų butuose tikrai nėra prabangesnių įrenginių ar interjero elementų, kurie suteiktų galimybę pretenduoti į didesnius pinigus, už kuriuos būtų galima įsigyti kitą būstą. Apie naujas statybas, kuriose, remiantis kitų šalių patirtimi, galėtų būti skirti butai buvusiems gyventojams, kalbos nebuvo. Kas laukia ir vienkiemiuose gyvenančių vienišų ar vyresnio amžiaus žmonių, kurie patirs dar ir didelę moralinę žalą?
Paklausti apie atlygį už moralinę žalą, svečiai žmonėms pasiūlė pirmiausia galvoti apie naudą – kelionė iki Varšuvos užtruks vos kelias valandas, traukinys lėks 240 km per valandą greičiu.
– Taip, lėks ir pralėks, nesustodamas nei Mauručiuose, nei Jūrėje, nei Kazlų Rūdoje. Mes dovanų gausim tik papildomus garsus ir daugiau triukšmo – karčiai ironizavo susirinkusieji, kalbėdami apie prie neseniai rekonstruotos senosios vėžės pastatytas sieneles triukšmui sugerti. Jos, anot kalbėjusiųjų, saugo tik nuo žvėrių ir netyčia užklystančių „pavargusių“ žmonelių.
Ar ne penkiolika metų, kol buvo rekonstruojama senoji vėžė ir tiesiama VIA BALTICA magistralė, nemaža dalis Veiverių krašto žmonių gyveno košmaro sąlygomis. Dar ir šiandien jie „džiaugiasi“ paliktais sulaužytais keliais, suverstomis gruzo krūvomis. Taigi turi ir rimto pagrindo atsargiai žiūrėti į dalijamus pažadus – įrengti viadukus, įvažiavimus, sutvarkyti ir atstatyti sugadintus kelius, laikytis sveikatingumo ir aplinkosauginių reikalavimų, neišvaryti žmonių iš jų namų, kol neprasidės statybų darbai. Žmonės šiandien laukia darbų, o ne pažadų. Ir, žinoma, nori būti išgirsti, gauti atsakymus į pateiktus klausimus bei pasiūlymus. Į kai kuriuos iš jų pažadėta atsakyti raštu. Šią savaitę jau turėtų būti priimtas sprendimas ir dėl alternatyvos pasirinkimo. Žmonės viliasi, kad ir įgyvendinant valstybei svarbius objektus, taip pat bus galvojama apie priimamų sprendimų kainą.
Ramutė Šimukauskaitė