Prienų aludario Goldbergo giminės genealogija

Iš Prienų krašto istorijos

Goldbergų pavardė – neatsiejama nuo Prienų miesto istorijos, tačiau iki šiol nėra tyrinėta jų šeimos genealogija, nežinoma, iš kur Leizeris atkeliavo į Prienus, kiek vaikų turėjo, kas buvo jo žmona, kokie vaikų likimai. Tik apytiksliai žinomi alaus bravoro Prienuose įkūrėjo Leizerio Goldbergo mirties metai. Apie bravorą parašyta puiki knyga, kurioje dokumentais įrodyta, kad bravoras, arba tiksliau – spirito varykla, buvo įkurta 1873 metais, o ne visur kitur minimais 1868 metais. Šią datą patvirtinsiu ir aš, tik kitais dokumentais.

Profesorius Albertas Braunšteinas, 1920 m. paso fotografija.

Pirmasis rastas dokumentas – Leizerio mirties 1913 m. aktas, įrašytas Prienų sinagogos knygoje (išverčiau specialiai pažodžiui, kad parodyčiau tokių įrašų rašymo stilių, jų informacijos gausą ir svarbą):
„Įvyko Prienų mieste 1913 m. gegužės 21 d. šeštą valandą po pietų. Atvyko Demi Feiga, Maušo duktė, Goldberg, 65 m. amžiaus ir Omeras Giršas, Leibos sūnus, Goldbergas, 42 m. amžiaus ir pareiškė, kad 1913 m. gegužės 14/27 d. užsienyje, Vokietijos kurorte Homburg vor der Hohe numirė pirmosios vyras, o antrojo tėvas Leiba Leizer Goldbergas, 62 m. amžiaus nuo gimimo, nuolatinis Prienų gyventojas, alaus gamyklos savininkas, apie mirtį kurio yra surašytas aktas, ir prašo tai įrašyti vietinėje knygoje. Turinys: vertimas iš vokiečių kalbos į rusų „Dokumentas apie mirtį. Nr. 83 – kurortas Homburg vor der Hohe, 1913 m. gegužės 27 d. Žemiau pasirašiusiam valstybės tarnautojui prisistatė jam žinomas kulto tarnas Leopold Goldšmit, gyvenantis kurorte Homburg vor der Hohe Jelizavetos g. 8, ir pareiškė, kad pirklys Leiba Goldbergas, 61 m., izrailietiško tikėjimo, gyvenantis Prienuose, Suvalkų gubernijoje, Rusijoje, gimęs Balveržinikuose, Rusijoje, susituokęs su Fenija, gimusia Levinson, sūnus pirklio Jankelio Moisiejaus Golbergo ir jo teisėtos žmonos Rahilės,

Mina Golbergyte Braunštein, paso portretinė.

gimusios (mergautinė pavardė nežinoma), abu tėvai mirę, paskutiniu metu gyvenę Balveržinikuose; pastaruoju metu gyvenęs (mirusysis – mano past.) kurorte Homburg vor der Hohe, Landgrafsko g. 6, 1913 m. gegužės 27 d. dvyliktą su puse valandos prieš pietus numirė. Pranešėjas paaiškino, kad jam buvo apie tai pranešta. Perskaityta, suprasta ir pasirašyta = Leopold Goldšlinden vietoje civilinio pareigūno (pasirašo), kad pateikta pažyma yra tikra. 1913 m. gegužės 30 d. Parašas. Nr.1102 Imperatoriškasis Rusijos generalinis konsulatas Frankfurte prie Maino patvirtina valstybiniu antspaudu Leibos Goldbergo mirtį kurorte Homburg vor der Hohe 1913 m. gegužės 17/30. Vice konsulas B. Lavrov.“
Po mirties metrika Prienų sinagogos knygoje pasirašė F. Goldberg ir Omer G. Goldberg. (LVIA 1108-1-19, Nr.6).
Iš šio akto sužinau Leizerio tėvus, iš kur jie kilę, žmonos amžių, vardą ir tėvavardį, vieno iš Goldbergo sūnų vardą ir amžių. Tai neįkainojama informacija tolimesniam tyrimui. Liko sužinoti, kas tie Balveržinikai, iš kurių kilusi mūsų Goldbergų giminė. Nemažai istorikų, rašiusių apie Suvalkų gubernijos žydų pogromus XIX a. antroje pusėje, taip ir paliko įrašytą vietovės pavadinimą. Wikipedia rašo, kad rusų kalba reiškia Balbieriškį. Pagal

Victor Goldmerstein, dr dantist, Minos Goldbergaitės anūkas. JAV.

nurodytą amžių mirties akte paskaičiuoju, kad Leiba Leizeris gimė apie 1852–1853 metus. Sužinojus jo gimimo metus ir vietą bei santuokos tikslią datą, man ir kilo įtarimas, kad Prienų bravorą jis tikrai negalėjo įkurti būdamas 17–18 metų jaunuoliu, ir gyvenęs pas tėvus Balbieriškyje, iš kurių, būdamas 20 m., atvyko į Prienų sinagogą susituokti su Feiga Dina Levinsonaite, 18 metų prieniete. Tai įvyko 1871 m. sausio 26 d. (LVIA 1226-1-1125, Nr.1).
Pirmas vaikas, sūnus Šlioma Nohimas gimė tų pačių metų lapkričio 30 d. (ten pat, akto Nr.23), o tėvo užsiėmimas – pirklys. Vadinasi, jis tikrai 1868 m. Prienuose nepradėjo spirito gamybos veiklos.
Leizerio mirties akte nurodyta, kad nežinoma jo motinos mergautinė pavardė. Ją randu Leizerio brolio Merkelio (Mordhelio) Giršos santuokos akte 1870 m.: motina – Rahi Moušaitė (vardas Rahi – Rahilės trumpinys), nors pagal kitus dokumentus Mouša – jos tėvavardis. Su vardais, o ypač man nežinomais žydiškais rusiškuose rankraščiuose – tikras galvosūkis, nes ir bravoro savininko Leizerio Goldbergo žmona skirtinguose dokumentuose nurodoma skirtingai: Fenija, Feiga, Feiga Dina, Demi Feiga.

Albertas Braunšteinas, paso kortelės reversas.

Po pirmųjų mano publikacijų Facebook’e apie garsiojo JAV aktoriaus Roberto Downey protėvius Goldbergus iš Prienų, savo pagalbą ir konsultacijas pasiūlė vilnietis p. Geršonas, kuris jau 20 m. tiria litvakų (Lietuvos žydų) genealogiją. Padėjo suprasti vardų kaitą, teisingą jų rašybą lietuvių kalba, žydiškų pavardžių reikšmę hebrajų ar jidiš kalbose.

Leizerio Goldbergo palikuonys
Kaip jau minėjau, Leibos Leizerio Goldbergo ir Feigos Dinos Levinsonaitės pirmas vaikas, sūnus Šlioma Nohimas, gimė 1871 m. lapkričio 30 d. Prienuose. Antrasis Leizerio ir Dinos sūnus Ošeras (kitur – Omeras) Girša gimė metais vėliau arba jie – dvyniai, nes vėliau visuose paveldėjimo dokumentuose jis nurodomas pirmiau už brolį, ir jo amžius, įrašytas 1912 m., kai jis tampa Prienų bravoro „dokumentų savininku“, yra 41 metai, o tėvo mirties akte 1913 m. jis buvo 42 metų amžiaus, t.y., gimęs tais pačiais 1871 metais, kaip ir brolis Šlioma Nohimas.
Goldbergai turėjo dar dvi dukras: Sorą Štern ir Miną (Minhą) Braunštein. 1913 m. vaikai kartu su našle visi lygiomis teisėmis įrašyti kaip Leizerio turto paveldėtojai (LVIA 697-2-373). Šeima perima valdymą šio turto: Prienų alaus bravoro, Marviankos, Veiverių, Garliavos, Purviniškių, Pilviškių, Marijampolės, Vilkaviškio, Zapyškio barų (užeigų),

Mina Goldbergaitė Braunštein, paso kortelės fragmentas.

Kineriškių alaus sandėlį, Aleksoto barus ir alaus sandėlį. Visus šiuos objektus valdė samdomi valdytojai.
Nors Prienų sinagogos gimimų, santuokų ir mirčių aktų knygos per JAV archyvą yra prieinamos iki 1914 m., tačiau nei vieno iš vaikų santuokų ar jų vaikų gimimų jose neradau nei Prienuose, nei Kaune. Jei sūnūs vedė ne prieniškes nuotakas, tai nežinia, kur registruotos jų santuokos, kadangi buvo įprasta tuoktis jaunosios pusėje. Nepavyko surasti Soros Štern pėdsakų, nors Kaune žmonių su tokia pavarde telefonų knygose yra gausu, tačiau Soros Golbergaitės Štern neradau.
Atsekiau tik Minos Goldbergaitės Braunštein gyvenimo kelią iki jos dabar JAV gyvenančių proanūkių. Paieškose padėjo Kauno archyve saugomos kauniečių pasų kortelės. Neapsakomas jausmas apėmė pamačius Minos Goldbergaitės Braunštein portretinę nuotrauką. Moteris gimė 1884 m. gruodžio 25 d. Prienuose. Vyro paso kortelėje įrašyti du vaikai: Petras 9 m. ir Valentina 12 m. Pasas išduotas 1920 m. Tėvo ir vaikų vardai – lietuviški.
Albertas – profesorius, gimęs Marijampolėje. Prasidėjo ilga ir sunki paieška žmogaus, gyvenusio ir galbūt dirbusio Kauno universitete prieš 100 metų, paieška. Į darbą kibome abu su mano nauju bičiuliu p. Geršonu. Jo paieškų laukas – žydiški ir lenkiški šaltiniai, mano – amerikietiški, lietuviški, rusiški.
Albertas Braunšteinas (krikšto vardai Abelis Niselis) gimė 1872 m. lapkričio 1 d., turtingiausio Marijampolės pirklio Pinčiaus Braunšteino ir jo žmonos Šprincos šeimoje kartu su dvyniu broliu Šlioma. Be jų, dar augo 5 kiti vaikai. Abelis Niselis pradinį išsilavinimą įgijo Lietuvoje, 1897 m. baigė Charkovo universitetą ir išvyko dirbti į Berlyną.

Braunšteinų šeimos kapas JAV.

Per Rusijos – Japonijos karą 1905 m. Braunšteinas tarnavo caro armijoje karo gydytoju. Po karo, manau, jis trumpam grįžo į tėviškę ir pasipiršo gražiajai Minai Goldbergaitei, nes 1907 m. lapkričio 18 d. Maskvoje jiems gimė duktė Valentina. Vėliau buvo paskirtas Maskvos vėžio instituto direktoriumi, gavo profesoriaus laipsnį. Jis yra pripažintas vienu iš vėžio gydymo pradininkų pasaulyje. Tačiau jo darbas vien Maskva neapsiribojo, nes 1911 06 06 sūnus Petras gimė jau Vokietijoje (nurodyta gimimo vieta Danzig, West Prussia, Germany – United States World War II Army Enlistment Records, 1938–1946). Revoliucija Rusijoje privertė palikti Maskvą, ir Braunšteinų šeima parvyko į Kauną. Priėmė Lietuvos pilietybę, gavo lietuviškus pasus, Albertas pradėjo profesoriauti Kauno universitete, tačiau čia nebuvo tokio darbo, kokį jis norėjo tęsti. Sužinojęs, kad Paryžiuje Marijos Kiuri Radžio institutas, o Berlyne – jo buvę kolegos po karo atnaujina veiklą, padedamas kraštiečio, Lietuvos premjero nuo 1920 m., (vėliau – prezidento) Kazio Griniaus, Braunšteinas išvyksta į Vakarus. Pradžioje grįžo į Berlyną, tęsė vėžio tyrimus, bendradarbiavo ir su Maskvos institutu. Prasidėjus neramumams Vokietijoje, profesoriaus šeima persikėlė gyventi į Paryžių. Dirbo Marijos Kiuri Radžio institute. 1941 m. balandžio 15 d. (kitur nurodoma neteisinga data – 1940 m.), Braunšteinai Albertas, Mina ir Petras iš Lisabonos uosto išplaukė į Niujorką (New York Passenger and crow list 1925-1957, laivas Nyassa). Albertui tada buvo 69 m., Minai – 56 m. Nebe tas amžius, kad pradėtų kurti naują gyvenimą svetimoje šalyje, ypač, kai keleivių sąraše pažymėta, jog abu sutuoktiniai moka tik rusų ir vokiečių kalbas. Tačiau Niujorke jau gyveno duktė Valentina su vyru Isaaku Goldmersteinu, statybų inžinieriumi, į Niujorką iš Paryžiaus išvykę 1938 03 01. Laimė, kad profesorius su pasauliniu vardu neliko be darbo, – Bellevue ligoninėje Niujorke tęsė mokslinius tyrimus. 1952 metais Albertas atšventė savo 80-ties ir vėžio tyrimų 50-ties metų jubiliejus.
Apie Alberto ir Minos sūnų Petrą (Peter Braunstein) sužinojau iš JAV karo prievolės kortelių, kurias, prasidėjus II Pasauliniam karui, privalėjo užpildyti visi JAV gyvenantys vyrai nuo 18 iki 60 m. amžiaus (United States World War II Army Enlistment Records, 1938-1946). Kortelėje rašoma, kad Petras buvo baigęs 2-ejų metų kolegiją, dirbo vidurinės mokyklos mokytoju, nevedęs. Vėliau pasirodo informacija, kad Peter Braunstein 1979 m. gyvenamoji vieta – Europa, ten jis rugsėjo mėnesį mirė ir palaidotas Vienoje (Alexandria, Virginia: National Technical Information Service).
1958 m. birželio 28 d., eidama 74-tus metus, Paramus miestelyje, Niujorko priemiestyje, mirė Mina Goldbergaitė Braunštein. Palaidota Beth-El kapinėse. Albertas pas savo ištikimąją gyvenimo draugę iškeliavo 1961 m. gegužės 3 d. Šalia jų palaidota ir duktė Valentina, mirusi 1994 m. sausio 30 d. Ji, dar gyvendama Paryžiuje, ištekėjo už Poltavoje 1887 08 06 gimusio, Kijevo institute įgijusio statybų inžinieriaus diplomą Isaako R. Goldmersteino (g. 1887 08 06, mirė Isaakas 1974 09 03 Niujorke (apie jo mirtį pranešė The New York Times, September 3, 1974). Valentina su Issaku susilaukė tik vieno vaiko – sūnaus Viktoro, gimusio 1945 m. liepos 5 d. Jis tapo gydytoju dantistu. Minnos Goldbergaitės-Braunštein vienintelis anūkas dr. Viktoras mirė netikėtai, sulaukęs 72 metų, 2017 m. kovo 1 d. (Connecticut Post on Mar. 6, 2017), prieš trejetą metų su žmona Patricija Berlin, dukra Blake Goldmerstein, žentu Jakobu Krawitz, anūkėmis Avery ir Sophie aplankęs protėvių žemę – Europą (foto iš kelionės – Blake facebook’o paskyroje). Netrukus, 2020 m. birželio 9 d., Vašingtone anapilin iškeliavo ir jo žmona Patricija (New York Times on Jun. 12, 2020).
Štai tokia vienos Prienuose gyvenusios šeimos, palikusios neišdildomą Goldbergų vardą krašto gyvenime, istorija.
Parengė Janina Leonavičienė