Ką slepia susirūpinimas savo kūnu

Rūpintis savo kūnu naudinga, tačiau perdėtas dėmesys gali tapti nerimą keliančia manija.

Kasdien įvairūs žurnalai, televizija, socialiniai tinklai, populiarūs interneto portalai rašo apie tai, kaip sveikai maitintis, sulieknėti, pagerinti regėjimą, nugalėti senatvę ir t. t. Atrodo, lyg svarbiausias uždavinys, lydintis šiuolaikinį žmogų, būtų patobulinti tai, kas žmogui duota gamtos, savo kūną. Tai, kas, atrodytų, vyksta natūraliai, – augimas, vystymasis, sirgimas ir pasveikimas, kvėpavimas – visa tai siūloma kontroliuoti, valdyti ir tobulinti. Tiesa, normos (ką valgyti, kaip kvėpuoti ir judėti), su kuriomis lyginama, kartais keičiasi.
Daugėja žmonių, kurie išmaino automobilį į dviratį, vaikšto su šiaurietiškomis lazdomis, pradeda sveikai maitintis ir t. t. Taip pat daugėja ir tokių žmonių, kurie įsitikinę, kad jau serga ir baisi liga jau nepastebimai įsiveisė jų kūne, tik medikai dar jos nepastebėjo. Tai – hipochondrijos simptomai. Plinta įvairios manijos. Šie žmonės ne apsimetinėja, jie iš tikrųjų jaučia realius skausmus ir kitokius negalavimus, gydytojai juos siunčia pas psichoterapeutus, kurie taip pat ne visada sutaria, kas tam žmogui geriau – antidepresantai ar iš naujo išgyventi vaikystės traumas. Už viso to slypi nepasitikėjimas kūnu. Kūnas tampa tuo, kas turi būti budriai sekama ir valdoma mūsų proto. O, jei savo proto neužtenka, tada reikia ekspertų proto. Tuo, žinoma, sparčiai naudojasi visi tie, kuriems sveika gyvensena – verslas.
Žmonės, bijantys susirgti, pasenti ir numirti, griebiasi įvairiausių priemonių kūno būklei pagerinti. Pozityviosios psichoterapijos kūrėjas, medicinos daktaras N.Peseschkianas tyrinėjo ir aprašė, kad tokių žmonių kasdienybėje galima pastebėti disproporciją tarp kūno (susiję su sveikata, mityba, sportu, pojūčiais), laimėjimų (karjera, išsilavinimu, pajamomis, padėtimi visuomenėje), kontaktų (tradiciniais susitikimais, bendravimu, dalinimąsi su kitais) ir tikėjimo (Dievą, gyvenimo prasmės klausimais) sferų. Optimaliu atveju tarp šių sferų yra pusiausvyra. Vieną perpildęs, neišvengiamai apvagi kitas sferas.
Skirtingai nuo Afrikos ir Azijos, mes vakariečiai perkrauname kūno ir laimės sferas: nuolat rūpinamės sveikata, sportuojame, persivalgome, fanatiškai susirūpinę vaikų išsilavinimu, savo karjera, uždarbiais. O kontaktų ir tikėjimo sferose jaučiamas trūkumas: nepažįstame artimiausių kaimynų, pamirštame giminaičius, netikime Dievą. Dažniausia siekiamybė – nuosavas namas ir keli automobiliai. Vyraujančios problemos – vienišumas, gyvenimo prasmės trūkumas, mirties baimė. Toks perdėtas susirūpinimas savo sveikata yra Vakarų civilizacijos minėtų sferų disproporcijos rezultatas.
Tad, ką daryti? Norint padėti sau, pirmiausia reikia harmonizuoti gyvenimo sritis. Tai nėra lengva, nes tradicinis mąstymas paremtas tokia logika: problemos kūne – gydyk kūną, o jeigu problemos prote, tada rūpinkis protu.
Pozityvioji psichoterapija siūlo kitą priėjimą – pažiūrėkite ne į perpildytas, o į deficitines sferas. Jeigu problemos kūne, palikti jas ir užsiimti tuo, kam mažiausiai skiriate dėmesio, tarkime, kontaktų su žmonėmis palaikymu ir tikėjimu. Žinoma, gali tekti apsilankyti ir pas psichoterapeutą, tačiau ne viską ir jis gali išspręsti, kartais verta kreiptis ir pas gydytoją. N.Peseschkianas teisus tuo, kad žmonės, kurie perdėtai rūpinasi savo sveikata ir skiria per didelį dėmesį kūniškai sferai, sveikatos problemų nesprendžia ir šiuo atveju tik auga nerimastingos abejonės. Beje, stiprus susitelkimas į sveiką gyvenseną ir kūno tobulinimą dažnai slepia nerimą kitose gyvenimo srityse. Pradėjus skirti dėmesio bendravimui su kitais žmonėmis, kūniška problema pasidaro neaktuali ir pati susitvarko.
Vienos medicininės konferencijos metu teko išgirsti, kaip optimaliai gydomi tokie dažni šiais laikais psichosomatiniai sutrikimai: „Pacientas išbando visokiausius gydymus, nusivilia medicina, po to numoja ranka į gydymą ir pasveiksta“.
Parengė Romualda Bartulienė
Šaltinis: O.Lapinas. Ką slepia susirūpinimas savo kūnu. Psichologija Tau.