Istoriko T. Narbuto tekstas apie Birštoną pirmą kartą nuskambėjo lietuviškai

Birželio 17 d., įgyvendindami projektą „Literatūriniai vakarai po žvaigždėtu vasaros dangum“, finansuojamą Lietuvos kultūros tarybos ir Birštono savivaldybės, kvietėme pažinti Birštoną Teodoro Narbuto raštuose. Renginį moderavo ir pranešimą apie istoriką Teodorą Narbutą skaitė hum. m. dr. Reda Griškaitė, tekstus, kurių vienas, istorinis Birštono aprašymas, lietuvių kalba nuskambėjo pirmą kartą, skaitė aktorius Rimantas Bagdzevičius, muzika svaigino fortepijoninis trio „AMICI“.
Kaip visuomet hum. m. dr. Redos Griškaitės širdimi išieškoti žodžiai ir faktai apie Teodorą Narbutą – jaudino ir kvietė didžiuotis savo istorine praeitimi. Viešnia džiaugėsi, kad pagaliau ir pirmasis lietuvis, istorikas Teodoras Narbutas, rašęs XIX a. pradžioje, ypač savitoje kultūrinėje aplinkoje – Rusijos imperijoje, rado vietą Birštono istorijoje. Pirmoje renginio dalyje ji supažindino su Teodoro Narbuto asmenybe. Jis XVIII a. pabaigoje, būdamas vos 15 m., studijavo karinę architektūrą. Šios studijos ugdė meilę ir atsidavimą savo kraštui, kuri skleidėsi net ir jo Šiaurių dvare. Ten jis garsėjo kaip modernus dvarininkas, o, anot R. Griškaitės, tai buvo ir intelektinė sala, kurioje buvo kaupiamos lietuviškos senienos (dailės kūriniai, archeologiniai radiniai, numizmatika ir kt.) bei turtinga biblioteka. Istorinei, literatūrinei veiklai T. Narbutas atsidėjo apkurtęs ir dėl to metęs inžinieriaus darbą, kuriame buvo užsitarnavęs kapitono vardą ir gavęs ne vieną apdovanojimą. Nors tuomet jam buvo tik 28 m., tačiau jau buvo sukaupęs pakankamai šaltinių ir galėjo ryžtis rekonstruoti seniausią mūsų tautos istoriją. Juolab kad net ir spaudoje sklandė idėja, kad jau laikas Lietuvos istoriją parašyti tikram lietuviui, nes kitataučių ji buvo iškraipoma dėl nuostatų apie pagonybę ir vienas kito kartojimo. Manyta, kad tik tikras lietuvis turi galimybę objektyviai pavaizduoti praeitį. 1835-1841 m. Vilniuje vienas po kito pasirodė 9 lietuvių istorijos tomai – „Lietuvių tautos istorija“. Iki šiol tai didžiausias lietuvių istorijos veikalas.
Antroje vakaro dalyje aktorius Rimantas Bagdzevičius įtraukiančiai perskaitė 1862 m. paskelbtą Teodoro Narbuto tekstą „Birštonas. Istorinis aprašymas“. Jį šiemet, 2021 m., pirmą kartą į lietuvių kalbą išvertė hum. m. dr. R. Griškaitė. To meto garsios asmenybės, T. Narbuto, dėmesys Birštonui – neatsitiktinis. Jo 1862 m. paskelbtą straipsnį inspiravo mūsų mylimo gydytojo, literato Stanislovo Moravskio kūrinys „Nuo Merkinės iki Kauno“. Kita vertus, kaip pastebėjo dr. R. Griškaitė, T. Narbutui imponavo Nemunas. Prie šios upės prabėgo trys gražiausi darbiniai jo gyvenimo metai. Prie jos darė istorijos ir etnografijos tyrimus, kurių metu 1805 m. rastas stabmeldiškas žaibo ir griaustinio deivės Perkūnaitėlės atvaizdas, aplankė amžinybės ir pomirtinio gyvenimo deivės Velionos šventyklos vietą ir kt. Būtent dėl to T. Narbutas manė, kad be Nemuno tyrinėjimų neįmanoma atkurti senojo lietuvių tikėjimo. Jis jautė, kad šioje upėje yra užkonservuota mūsų tautos praeitis. „Pasakykite, iš kur kilęs vardas Nemunas ir aš apsakysiu, iš kur esame mes, lietuviai“, – sakė jis.
T. Narbuto tekstą „Birštonas. Istorinis aprašymas“ bei hum. m. dr. R. Griškaitės pranešimą galėsite rasti Birštono viešosios bibliotekos internetiniame puslapyje, kraštoty-ros grafoje.
Didžiuojamės, kad pagaliau, po 159 m. nuo T. Narbuto rašinio „Birštonas. Istorinis aprašymas“ paskelbimo, minint kurorto veiklos 175 metų sukaktį, jis buvo išverstas į lietuvių kalbą. Pagaliau galime savo istorijos aruodą papildyti dar vienos unikalios asmenybės, istoriko žvilgsniu pamačiusios ir įamžinusios Birštoną, tekstu. Juk visi mes gyvename praeities glėbyje. Ir tik ją pažinę, galime jaustis saugiai.