Gegužės gamtos kalendorius

Pirmosiomis gegužės dienomis užkukuoja gegutė, tad ir mėnesio pavadinimas toks. Seniau šis mėnuo buvo vadinamas žiedų mėnesiu, milčiumi, sultekiu, sėtiniu, gegužiniu ir kitais vardais. 

Gegužė dienos ilgiui prideda 1 valandą ir 40 minučių. O saulė vidutiniškai šviečia net 258 valandas – 8 kartus ilgiau nei per gruodį.
Gegužę įvyksta didysis gamtos stebuklas – gaivioji žaluma ir žiedai užlieja pievas, miškus, net vandenis. Pagal daugiamečius stebėjimus ąžuolai susprogsta apie gegužės 7-ąją, alyvos pražysta 21-ąją, šermukšniai – 15-ąją. O iš medžių paskutinysis sulapoja ne ąžuolas, kaip daugelis mano, bet uosis – apie gegužės 22-ąją.
Pirmąją mėnesio savaitę didžiojoje Lietuvos dalyje baigiasi šalnos, o vidutinė paros oro temperatūra pakyla iki 12-14 laipsnių šilumos.
Gegužę prasideda daržų sodinimo, laukų sėjos metas. Miežius ir avižas reikia pasėti, kol mėnulis yra augantis. Kai kur šio darbo laikas nurodomas labai tiksliai: mėnulis turi būti trijų vakarų, o jei anksčiau sėsi, šiaudai bus minkšti ir nenulaikys varpų.
Senoliai sakydavo, kad nedera pradėti darbo per pačią mėnulio jaunatį, nes „kai dangus tuščias, ir varpos bus užsimerkusios“. Nors daržus stengdavosi sodinti apie šv. Domicelę (gegužės 7 d.) ir šv. Stanislovą (gegužės 8 d.), tačiau paisydavo ir mėnulio fazių. Kas vaisius augina „virš žemės“, tą reikia sodinti mėnuliui augant; kas brandina gumbuose, ant šaknų – mėnuliui dylant. Sodinant vengdavo dviejų šviesulių danguje: blogas laikas, kai dieną matosi ir mėnulis.
Pirmosiomis gegužės dienomis pasigirsta gegutės kukavimas. Anot etnologo L.Klimkos, kitados manyta, kad gegutės balsu pati likimo deivė Laima prabylanti. Iš čia ir tikėjimas, kad ji pirmuoju kukavimu galinti daug ką išpranašauti. Piemenėliai paklausdavo, kiek jiems dar teks paskui kiaulės uodegą bėgioti. Merginos – kiek metelių iki martavimo likę. Tik galadieniams senukams gegutė paskutiniuosius suskaičiuoja… Gali ši paukštė ir įsigysimus turtus išskaičiuoti. Gegužės 15-oji – šv. Izidoriaus, Artojų globėjo diena. Tai diena, primenanti, kad jau laikas užbaigti pavasarinę sėją.
Gegužės 29-ąją bus švenčiamos Šeštinės, Kristaus žengimo į dangų šventė. Trys dienos prieš Šeštines skirtos taikos, sveikatos ir derliaus maldoms. Kaime jas vadindavo „kryžiavomis“. Susirinkę žmonės apeidavo paeiliui visus kaimo laukų ir pakelių kryžius, išvakarėse išpuoštus gėlių vainikais, bendrai melsdavosi ir giedodavo.

Orų spėjimai

*Varnėnų garsus švilpavimas pranašauja giedrą.
*Šlapias gegužės mėnuo gausų javų derlių pranašauja.
*Gegužės rasa augina avižas.
*Šalta ir vėjuota gegužė – derliui į naudą.
*Jei lakštingala vidury gegužės sučiulbėjo ar spiečia bitės – bus karšta, sausa vasara.
*Gegutės kukavimas kregždei neparlėkus, gražiai žydėję, bet mažai vaisių užmezgę kaštonai pranašauja vėsią, lietingą vasarą.
*Gerą derlių žada skruzdžių, varlių gausa, pavasarį pievoje vaikštinėjantys balti, švarūs gandrai.
*Gegužę du šalčiai – ievoms žydint ir ąžuolams sprogstant.
*Jei ievos gausiai žydi, vasara bus šalta.
*Jei uosis pirma ąžuolo ūgliojas – bus sausa vasara.
*Jei sužydo šermukšnis pirma alyvos – lauk darganotų ir šaltų orų.