Nemajūnų krašto žmonės tiki savo sėkmės istorija…

2003 m. gruodžio 22 d. įregistruota Nemajūnų bendruomenės santalka šiomis dienomis švenčia veiklos dešimtmetį. Pasak dabartinės bendruomenės santalkos pirmininkės Angelės Kederienės, per tą laiką kaimo žmonių gyvenime prigijo nauja samprata, keičianti kaimyniškus santykius bendruomeniškais, skatinanti burtis bendrai veiklai. Kuo grindžiami bendruomeniški santykiai Nemajūnų krašte, kaip jie veikia kasdieniame gyvenime, apie tai jubiliejinės šventės išvakarėse kalbėjausi su aktyviomis bendruomenės valdybos narėmis: Angele Kederiene, Vida Žukauskiene, Irena Joana Šliaužiene ir Aušra Šliaužiene.

Bendruomenės 5 metų veiklos proga buvo padėkota saviveiklos puoselėtojui R.Žukauskui. Jo suburti kolektyvai veikia iki šiol.

Bendrai – prieš socialinę atskirtį
Prieš dešimtį metų iniciatyvos kurti vietos bendruomenę ėmėsi tuometinė Nemajūnų pagrindinės mokyklos direktorė Irena Joana Šliaužienė kartu su Birštono savivaldybės darbuotoja Aldona Bunevičiene. Jos į steigiamąjį susirinkimą atėjusius žmones supažindino su bendruomenės sukūrimo tikslais. Anot jų, gyventojų susitelkimas ir gausesnis dalyvavimas suaktyvintų kultūrinę, socialinę veiklą, paskatintų ūkinių ir buities klausimų sprendimą, būtų lengviau pritraukti lėšų iš įvairių fondų. Dalyvavę 26 nariai vienbalsiai nusprendė, kad bendruomenė reikalinga. Pirmąja bendruomenės pirmininke tapo Gražina Bunevičiūtė. Labai palankiai į bendruomenės kūrimąsi žvelgė ir tuometinis Birštono savivaldybės meras Antanas Serafinas Zenkevičius.

Bendruomenių sąskrydis Nemajūnuose 2010 m. labai patiko jaunimui.

-Pamąstėme, kad vandentiekis miestelyje yra, jo tvarkymu pasirūpino Birštono savivaldybė. Nuosavų pastatų neturėjome, todėl jų renovacijos projektai atkrito. Iš tikrųjų susibūrėme į bendruomenę, siekdami tenkinti šio krašto žmonių sociokultūrinius poreikius. Kol veikė kultūros namai, jie pasiūlydavo gyventojams įvairių užimtumo formų. Bet vėliau kultūros įstaigos kaime ėmė nykti, žmonės pradėjo gyventi kas sau, labiau rūpindamiesi savo šeima, pragyvenimu. O paskui vėl atėjo laikas, kai žmonėms kilo poreikis ką nors nuveikti bendrai, atgaivinti primirštas tradicijas, – mano bendruomenės valdybos narė ir iždininkė Vida Žukauskienė.
Bendruomenės santalkos pirmininkė Angelė Kederienė pasakoja, kad pirmiausia Nemajūnuose buvo sukurta kapela ir ansamblis, kuriems ėmėsi vadovauti Romualdas Žukauskas. Saviveikloje dalyvaujantys žmonės iki šiol sudaro ir bendruomenės santalkos branduolį. Būtent jie atgaivino sudėtingu metu prigesusią bendruomenės veiklą. Jos valdyboje nuo pat susikūrimo dirba keturios narės iš septynių. Kaip pajuokavo V.Žukauskienė, šios organizuotos moterys „dega“ veikla: „tik pasakyk joms kur – o jos jau eina…“

Iš mažų iniciatyvų – svarbūs projektai
Be abejo, yra ir daugiau aktyvių bendruomenės narių, kurie talkina veikloje, dalyvauja saviveikloje, remia renginius. Valdybos narės dėkoja pagalbininkams už tai, kad paprašyti neatsisako padėti. Kaip ir tą kartą, kai projekto „Kad neužgestų kaimo židinys“ įgyvendinimo proga norėjo surengti išskirtinę Sekminių šventę. Bendruomenės santalkos pirmininkė Angelė Kederienė prisimena, kaip buvo sunku eiti nuo vieno namo prie kito su ištiesta ranka, bet žmonės prie renginio prisidėjo kas kuo galėjo: ir pinigais, ir maisto produktais, ir savo darbu. O šventė tikrai buvo neeilinė, pritraukė daugiau nei 180 vietos gyventojų ir svečių. Taigi tai pavyzdys, kad iniciatyvos, gimusios vieno ar kelių bendruomenės narių galvose, gali virsti dideliais projektais, įtraukiančiais visą bendruomenę.

Prezidentė D.Grybauskaitė – garbingiausia nemajūniškių viešnia, jai bendruomenės nariai pristatė edukacinę programą „Lino kelias“.

-Esame dėkingos gyventojams už tai, kad noriai lankosi mūsų organizuojamose šventėse. Be jau minėtų, mūsų krašte prigijusios tradicijos gražiai pasveikinti moteris Kovo 8 – osios proga, sukviesti pagyvenusius žmones į senjorams skirtą popietę, pradžiuginti vaikus Kalėdinėmis dovanėlėmis, – sako Aušra Šliaužienė. Ji viena iš tų, kurie bendruomeniškoje veikloje dalyvauja su šeimų nariais.
I.J.Šliaužienė pabrėžia, kad, siekiant sustiprinti ir suaktyvinti šeimas, pritraukti daugiau jaunimo, bendruomenė rengia ekskursijas po Lietuvą, poilsines keliones pajūryje, į jas išsiruošia su vyrais, žmonomis, vaikais. Paprastai į savo namus grįžta patenkinti, pilni įspūdžių, dėkoja už įdomiai praleistą laiką ir tampa bendruomenės nariais.

Nemajūnų bendruomenės santalkos nariai, susibūrę į ansamblį ir kapelą, atgaivino Sekminių tradicijas.

Nemajūnų bendruomenės santalkos narės atmeta prielaidą, kad bendruomenės kūrimąsi paskatino galimybė pasinaudoti europinių fondų parama. Vidos Žukauskienės teigimu, dar prieš dalyvavimą projektinėje veikloje kaimų moterys dukart per savaitę rinkosi į buvusią mokyklą, kad galėtų kartu pasimankštinti, pabendrauti prie puodelio kavos. „Tuomet net minties neturėjom, kad į mūsų kaimą ateis ES su maišu pinigų,“ – teigia ji.
Vidai Žukauskienei pritaria ir Irena Joana Šliaužienė, sakydama, kad ne pinigai buvo svarbiausia. Tiesa, ji pripažįsta, kad jei ne bendruomenė ir ne jos teiktam projektui skirtas Atviros Lietuvos fondo finansavimas, šio krašto gyventojai pavieniui nebūtų galėję mokytis informacinių technologijų, be kurių šiandieniame gyvenime ir darbe išsiversti būtų sunku. Po to buvo parengti kiti projektai, padidinę bendruomenės veiklos patrauklumą, paskatinę nedirbančių, vyresnio amžiaus žmonių užimtumą šiame krašte, tradicijų tęstinumą.

Senųjų amatų ir tradicijų tęsėjai
Susibūrę draugėn saviveiklos entuziastai pasidomėjo, kokiais papročiais garsėjo Nemajūnų kraštas, atgaivino bažnytines procesijas Šv. Petro ir Povilo atlaidų metu, ėmė kartu švęsti Sekmines, kapelos ir ansamblio pasirodymai pagyvindavo šio krašto žmonių šventes ir susiėjimus.

Bendruomenės pirmininkė A.Kederienė „Metų ūkio 2013“ šventėje dėkoja aktyviai Bunevičių šeimai.

Pirmuosius tautinius rūbus ansamblio nariai skolinosi iš bažnyčios, o 2012 m., dalyvaudami Birštono vietos veiklos grupei pateiktame projekte, įsigijo ir nuosavus tautinius kostiumus, kokius dzūkų krašto žmonės anksčiau apsivilkdavo išeigai. Bendruomenės saviveiklininkai jais puošiasi per didžiąsias metų šventes bei rengdami edukacinės programos „Lino kelias“ užsiėmimus.
Garbingiausia nemajūniškių parengtos edukacinės programos „mokine“ šiemet buvo tapusi ir LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri teigiamai įvertino bendruomenės pasirinktą veiklos kryptį, įdirbį ir tikslingą lėšų panaudojimą, kuriant pridėtinę vertę vietos gyventojams.
Irena Joana Šliaužienė teigė, kad bendruomenės nariai ties etnokultūrine veikla susitelkė neatsitiktinai:

-Per Nemajūnų kraštą veda turistiniai maršrutai, iki miestelio bus nutiestas ir dviračių takas. Nemajūnų bažnyčios medinės architektūros ansamblis, čia esančios kultūros vertybės, garsių žmonių pavardes, išskirtinis gamtos grožis traukia žmones iš visos Lietuvos pažinti šį kraštą. Manome, kad pasiseks pritraukti ir užsienio turistų. Jau užmegzti ryšiai su Austrijos bendruomenėmis. Jų atstovai buvo atvykę ir žavėjosi mūsų atliekamomis liaudies dainomis, muzika, ypač jie buvo nustebinti, kad iki šiol esame išsaugoję senuosius amatus, jie fotografavo ir filmavo audėją Anelę Tamošiūnienę iš Voseliūnų kaimo, po to šiuo filmuku pasidalino su „Yotube“ lankytojais.
Nemajūnų krašte iki šiol puoselėjamos linininkystės tradicijos. Linus augina, sėmenų aliejų spaudžia aktyvūs bendruomenės nariai Asta ir Valdas Mockevičiai, Rita ir Albinas Baranauskai. Kai kuriose sodybose yra išlikusios audimo staklės, kitų senovinių namų apyvokos daiktų, kuriuos gyventojai mielai atiduotų muziejaus ekspozicijai. Bendruomenės santalkos nariai siekia parengti ir daugiau edukacinių programų, susijusių su kulinariniu paveldu (duonos, švilpikų kepimas), kurias demonstruodami užsidirbtų lėšų būsimo Amatų centro išlaikymui. Tokia savanoriška edukacinė veikla yra populiari užsienio šalių vietos bendruomenėse ir skatina gyventojų užimtumą, jų žemės ūkio produktų žinomumą ir suteikia galimybę gauti pajamų.

Prie bendruomenės kalėdinės eglutės paprastai susirenka nemažas būrys šio krašto vaikų.

Jau kitų metų pabaigoje bendruomenė, iki šiol registruota vienos gyventojos namuose, tikisi persikelti į renovuotą pastatą (buvusias mokyklos dirbtuves), esantį kitapus gatvės nuo Nemajūnų dienos centro. Birštono savivaldybė šį pastatą bendruomenei suteikė panaudos pagrindais. Šiuo metu vyksta jo kapitalinis remontas. Pastate bus įrengtas Nemajūnų bendruomenės santalkos Amatų centras.
Įkūrus Amatų centrą, bendruomenė jame vykdys edukacines programas. Šiems tikslams įgyvendinti bus pastatyta duonkepė krosnis, įsigytas inventorius ir baldai, nupirkti muzikos instrumentai. Ankstesnio projekto, kuris buvo teiktas Žemės ūkio ministerijai, lėšomis buvo sutvarkytos Nemajūnų bendruomenės santalkos amatų centro viešosios erdvės, aptverta jo teritorija. Bendruomenės atstovai dėkingi Birštono savivaldybei, kuri paremia bendruomenės iniciatyvas ir prie projektų prisideda reikiamu piniginiu įnašu.

Darbas ir bendruomeniška veikla neatsiejami
Nemajūnų bendruomenės santalka vienija per 70 narių ir aprėpia Birštono savivaldybės Babronių, Bučiūnų, Būdų, Dimšiškių, Geležūnų, Jundeliškių, Nečiūnų, Nemajūnų, Žvirgždėnų kaimų gyventojus. Bendruomenės veikla persipynusi su Nemajūnų dienos centro veikla – ir vienur, ir kitur dirba tie patys žmonės, centre – neoficiali bendruomenės būstinė.
„Kaip atskirti, kada mes veikiame kaip bendruomenės narės, o kada užsiimame tiesioginiu darbu – juk visos paslaugos – socialinės, kultūrinės, informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo, užimtumo, pagalbos į namus ir socialinės globos – yra teikiamos Nemajūnų krašto vietos bendruomenės žmonėms. Bendruomeniškai veiklai svarumo prideda, kad, dirbdamos Dienos centre, bendruomenės narės gali greičiau atrasti pagalbos reikalingus žmones, laiku sureaguoti į jų problemas, atstovauti jiems įvairiose įstaigose,“ – tikina Dienos centro darbuotojos ir bendruomenės narės Irena Joana Šliaužienė, Vida Žukauskienė ir Aušra Šliaužienė.
Jų teigimu, bendrąja prasme vietos bendruomenę daro stipria Nemajūnų krašte išvystyta ir vienoje vietoje sukoncentruota paslaugų sistema. Dienos centro patalpose veikia bendruomenė, medicinos punktas, „verda“ kultūrinė veikla, šį mėnesį persikėlė biblioteka, netrukus bus atidarytas Krizių centras su gyvenamaisiais kambariais, pradėti daugiafunkcio sporto aikštyno ir Amatų centro įrengimo darbai.
„Vienoje vietoje sukoncentravus reikalingiausias paslaugas ir sutelkus įvairių sričių specialistus, bendromis pastangomis dėl bendruomenės narių galėsime nuveikti daugiau. Bendruomenė juk yra ir savotiška palaikymo grupė, kurioje gali būti išklausytas ir suprastas, kurioje pamiršti savo rūpesčius ir pats tampi geresnis, atviresnis ir nesavanaudiškesnis,“ – mano aktyvios bendruomenės atstovės.
Pasak Nemajūnų bendruomenės santalkos pirmininkės A.Kederienės, dalyvavimas bendruomeniškoje veikloje neprievartinis, į ją buriasi tie, kurie nori nuveikti ką nors naudingo, ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų. Ji pripažįsta, kad aktyvių narių yra mažuma ir ant jų pečių gula visi projektai ir sumanymai. Šiems žmonėms, dirbantiems už ačiū ir nedejuojantiems dėl „masių“ pasyvumo, nuoširdžiai bus padėkota Kalėdinio renginio metu.
Dalė Lazauskienė