Ginčų kultūra socialiniuose tinkluose

Diskusijų festivalis „Būtent“

Socialinių tinklų era prasidėjo dar 1997 m., tačiau populiarumo viršūnę pasiekė maždaug prieš dešimtmetį. Anksčiau bene pagrindinė jų funkcija buvo komunikacija, kuri vėliau į socialinius tinklus atnešė ir ginčų kultūrą, neretai vedančią ne tik prie virtualaus apsižodžiavimo, bet ir realaus žmonių išsiskyrimo. Diskusijų festivalio „Būtent“ metu kultūrologė dr. Skaidra Trilupaitytė, antropologas, sociologas dr. Karolis Jonutis, viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus ir diskusijos moderatorius Algirdas Davidavičius bandė atsakyti į klausimus, kodėl ginčai internetinėje erdvėje būna tokie intensyvūs ir kodėl jie taip supriešina visuomenę?

Anot M. Katkaus, prasidėjus socialinių tinklų laikotarpiui, daugelis į juos žiūrėjo su pasigėrėjimu ir tikėjo, jog ši medijos priemonė suvienys visuomenę, tačiau, kaip matome šiandien, nieko panašaus neįvyko. Priešingai, kasdien virtualioje erdvėje galima pamatyti daugybę ginčų, kur žmonės vienas kitą vadina „leftistais“, „vatnikais“ ir drąsiai svaidosi kitokiais epitetais. Pasak viešųjų ryšių specialisto, pats ginčas savaime nėra blogas reiškinys, tačiau socialiniuose tinkluose neretai jis tampa beprasmišku, nes ginčijamasi ne dėl to, jog svarbu išsiaiškinti tam tikrą tiesą, bet dėl kelių „like“ paspaudimų.
Humanitarinių mokslų daktarės S.Trilupaitytės teigimu, žmogaus smegenys yra labai paveikios efektui (tam, kas mus dirgina), todėl mes norime sureaguoti ir dalyvauti. Tokiu būdu įsiveliame ir į diskusijas socialiniuose tinkluose. Pasak kultūrologės, diskusijos gali būti labai produktyvios, bet internete neretai prasideda apsižodžiavimo procesas, kuris neduoda jokio teigiamo rezultato, nes galiausiai visi vienas kitą išvadina kvailiais, ir diskusija baigiasi. Visgi, jos nuomone, nepaisant visų neigiamų dalykų, socialiniuose tinkluose žmones išlaiko smalsumas.
Mokslininkės mintims pritarė ir M. Katkus, kuris teigė, jog rimtų diskusijų virtualioje platformoje matoma rečiau, nes tokio tipo pokalbis reikalauja kantrybės, laiko, teksto, įsigilinimo ir rimtos argumentacijos.
Antropologas K. Jonutis pastebi, kad fizinis bendravimas žmones apriboja, todėl radikalią nuomonę yra lengviau išreikšti virtualioje erdvėje nei pasakyti tiesiai į akis. Be to, realiame pokalbyje sunku paprieštarauti autoritetui, o socialiniuose tinkluose jį apeiti yra kur kas paprasčiau. Kita vertus, „socialiniai tinklai nesukūrė nieko, ko mūsų visuomenėje nėra, jie tik išryškino tam tikrus dalykus“, – teigė sociologas, pridurdamas, kad ginčų kultūra egzistuoja ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, kuriose situacija kur kas blogesnė.
Nors pastaruoju metu nemažai kalbama apie socialinių tinklų pavojus ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems, šie vis tiek kasdien, o daugeliu atvejų netgi kelis kartus per dieną, grįžta į savo virtualias paskyras. Šią situaciją aiškino M. Katkus, teigdamas, jog visų pirma visuomenei reikia suprasti, kad savo įvaizdžio konstravimo procesai socialiniuose tinkluose yra savotiškas žaidimas, kuris „užkabina“ kaip kazino… Specialisto teigimu, atsijungimas nuo virtualaus pasaulio yra panašus į bandymus mesti rūkyti, nes abiejų procesų metu pereinama per tuos pačius etapus. Netgi bandoma save įtikinti, kad prisijungus vieną kartą nieko blogo nenutiks. Kaip teigia viešųjų ryšių specialistas, socialiniai tinklai veikia žmogaus smegenis maitindami atsitiktiniu pasitenkinimu (t.y. pasąmonėje sukuria jausmą, jog per tą laiką, kol žmogus nebuvo prisijungęs, kas nors įdomaus įvyko). Socialinių tinklų darbuotojai puikiai supranta jų veikimo principus, todėl dar visai neseniai nuskambėjo ironiška žinia, jog dauguma „Facebook‘o“ darbuotojų savo vaikams (iki 15 m.) neleidžia naudotis šiuo socialiniu tinklu.
Festivalio metu ne vienoje diskusijoje nuskambėjo mintis, jog virtualiame pasaulyje komentatoriai yra drąsesni, nes šie slepiasi po anonimiškumo kauke. Atsižvelgiant į šias mintis, vienas iš diskusijos klausytojų siūlė sumažinti anonimiškumą, internete leidžiant komentuoti tik registruotiems vartotojams. Visgi K. Jonučio nuomone, vargu, ar tokiu būdu internetinės diskusijos pakiltų į aukštesnį lygį, nes tie patys vartotojai taip pat gali būti anonimiški. Anot jo, tai tiesiog sumažintų komentatorių srautą.
Akivaizdu, kad vis labiau populiarėjant socialiniams tinklams, ginčų kultūros, o gal tiksliau nekultūros neišvengsime, tačiau, kaip sakė M. Katkus, prieš pradedant virtualų žodžių karą, vertėtų susimąstyti, vardan ko mes tai darome.
Rimantė Jančauskaitė