Pastangos – dėl mūsų visų

Mums rūpi

Vienas iš pagrindinių kriterijų, skatinančių kaimiškų vietovių darnųjį vystymąsi visuomenėje – bendruomenių steigimas, kurios telkia ir motyvuoja žmones bendriems tikslams. Jiezno bendruomenės centras skaičiuoja jau daugiau nei 10 veiklos metų. 2006 m. įkurta bendruomenė tuomet susibūrė su tikslu puoselėti miestelio istorinį-kultūrinį paveldą. Per tokį ilgą laikotarpį būta visko, tad kaip gyvuoja ir kokiais tikslais Jiezno bendruomenės centras vadovaujasi šiandien?

Kitos bendruomenės daug dėmesio skiria švenčių organizavimui. Jiezno bendruomenės centro narių giliu įsitikinimu, renginių organizavimas yra tik pagalbinis įrankis tikslui pasiekti, tačiau jokiu būdu nėra jų prioritetas. Bendruomenės centro pirmininkės Irenos Urbanavičienės nuomone, renginius turi organizuoti kultūros įstaigos, o bendruomenė turi telkti žmones kitiems tikslams: vienyti bendrų socialinių, ekonominių, kultūrinių idėjų įgyvendinimui, viešųjų erdvių tvarkymui, socialinės atskirties mažinimui, stiprinti pasitikėjimą savimi, kitais bendruomenės nariais bei valdžia. Pasak jos, tokie tikslai nėra įgyvendinami greitai, žmonės turi pajausti, kad juos girdi ir kad jie yra svarbūs.
Nuo pat įsikūrimo šis centras rūpinasi viešųjų erdvių tvarkymo darbais, tačiau pagrindinė ir bene mylimiausia veikla skirta istorinio-kultūrinio paveldo įprasminimui. Anot pašnekovės, bendruomenė visada norėjo garsinti buvusią Jiezno didybę, pasakoti apie čia gyvenusią ir visai Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei vadovavusią Pacų giminę, parodyti, jog ir nedidelis miestelis turi kuo didžiuotis.
Tiesa, galima pastebėti, jog bendruomenės veikla buvo kur kas labiau matoma kūrimosi pradžioje nei vėliau, todėl Irena Urbanavičienė prisipažįsta, jog iš tiesų nuveikta ne tiek daug, kiek norėta. Kai kuriems darbams pristigo laiko, o kai kuriems lėšų: pavyzdžiui, erdvė, esanti šalia Jiezno pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC), tvarkoma jau nuo 2016 metų. Šioje vietoje Jiezno bendruomenės centras įvykdė jau du projektus: pirmąjį 2016 m., kitas įvykdytas 2018 m., kai vėl buvo gautas finansavimas iš Žemės ūkio ministerijos. Pirmininkės teigimu, Prienų r. savivaldybės indėlis taip pat buvo reikšmingas. Visgi, norint tęsti darbus, reikia laukti dar dvejus metus ir dar kartą teikti prašymą, nes tokios yra biurokratinės taisyklės. Šioje vietoje dar likę nebaigtų darbų: planuojama įrengti apšvietimą, prie takelio pastatyti suoliukų, gražų tiltelį per upelį, padaryti skulptūrą prie PSPC. Kaip teigia pati pirmininkė, norisi, kad visiems miestelyje būtų gera ir gražu, todėl organizacija neketina sustoti ir turi dar daug gražių planų ateičiai, kurių kol kas neatskleis.
I.Urbanavičienės teigimu, bendruomenė gali didžiuotis tuo, jog per visą gyvavimo laikotarpį nepirko nieko, kas yra vadinama materialinės bazės stiprinimu: nei kompiuterių ar spausdintuvų, nei palapinių ar suolų, stalų, virtuvės įrangos, žoliapjovių. „Siekiame daryti tokius darbus, kurie turi išliekamąją vertę ir yra skirti visiems, o ne keletui bendruomenės narių. Tuo, manau, mes ir pritraukiame žmones, kad nekuriame gerovės sau. Tuo, kas sukurta projektų metu, gali pasinaudoti kiekvienas“, – teigė I. Urbanavičienė.
Visgi bendruomenės vadovė pripažįsta, kad, be gražių darbų, yra ir priežasčių apgailestauti. Viena iš jų – nedalyvauta nė viename Vietos veiklos grupės (VVG) kvietime. „Kai buvo laikas teikti paraiškas, Jiezne buvo nesutvarkyti sklypų dokumentai, o vėliau lėšos buvo skiriamos kitokioms veikloms. Gražu pasidairyti į kaimyninių savivaldybių mažus miestelius, pasidžiaugti tuo, kaip jie tvarkosi, investuoja, gražina savo teritorijas, stato fontanus, tiesia takelius į poilsio zonas, ežero ar upės pakrantes. To paties norisi ir savam krašte. Graži aplinka gerina nuotaiką, būtų smagu pasivaikščioti sutvarkytomis ežero pakrantėmis. Deja, dabar per krūmus ir žolę tai neįmanoma. Labai laukiame investicinių pokyčių“, – pasakojo Jiezno bendruomenės centro pirmininkė.
Rimantė Jančauskaitė