Apie gėles ir simbolius

Žiūrėk skeptiškai, veik optimistiškai. Hermanas Hesė

Graži gėlė kardelis. Žiedų formos skirtingos, spalvos įvairiausios, ir pamerkta ilgai laikosi. Jei neturi ypač blogų prisiminimų iš mokyklos metų arba rugsėjo pirmosios, tai ir nesi nusistatęs prieš kardelius. Bet neramu matant, jog nedaug tetrūksta, kad gėlė taptų ne tik LRT naujo sezono pradžios, bet ir Baltijos kelio simboliu. Juk visokiausias gėles 1989 metų rugpjūčio 23-iąją žmonės nešė: kas ką turėjo, tokiu metu žydi ne vien kardeliai – ir jurginai, astros, piliarožės. Neramu dėl to, kad labai jau uolūs mes įsileisti naujus ženklus vietoje senųjų, istorijos išbandymus atlaikiusių.
Kai Sausio 13-ąją regiu neužmirštuolėmis pasipuošusius tremtinius, Lietuvos laisvės kovotojus, norisi sukti akis į šalį. Galiu suprasti buvusius pionierius, komjaunuolius ar šių dienų aktyvistus: paragino iš aukščiau, ir pirmyn, vykdom. Bet kam reikalingi tie žiedeliai dėl Lietuvos vėliavos kalėjusiems, brolių krauju sulaistytą saugojusiems ar Vytį slėpusiems ir vaikams, anūkams tautos istoriją perduoti pasiryžusiems? Vien dėl to, kad kažkas įtakingas taip sugalvojo? Kad dabar nauji laikai ir Tėvynei svarbias sukaktis reikia švęsti kitaip? O gal valstybės vėliava pabodo ar tautos simbolių pritrūko?
Klausi, kodėl nepatinka gėlytė, kuo ji bloga. Patinka, kaip akelės jos žiedeliai, o jei iš jų nupintą vainiką laikysi vandeny, tai dar kurį laiką augs ir žydės. Bet vis tiek labai trumpas gėlių amžius, neskirta joms ilgai gyventi. Negi norime, kad ir Lietuvai ar mūsų atminčiai taip būtų?
Ko gero, praleidome puikią progą, o gal niekada nevėlu, su kardeliais rankose gyva grandine apjuosti LRT ir pareikalauti aiškaus atsakymo: kodėl vis dėlto ne Lietuvos radijas ir televizija, o LRT? Kad per daug žodžių, kad trumpiau būtų? Ne kartą žmonės kėlė šį klausimą, bet atsako nesulaukė. Gal per tyliai klausė, gal be kardelių rankose?
Genovaitė