Raštas – tai vienas didžiausių laimėjimų žmonijos istorijoje, kuris padarė didelį poveikį tolimesnei civilizacijos raidai. Su rašto išradimu siejamas ir knygų atsiradimo laikotarpis, kai molines lenteles ir odos ritininius ėmė keisti įrištos knygos. Tais laikais beveik visos knygos buvo dauginamos perrašant ranka, todėl jos buvo brangios, retos ir itin vertinamos. Nors šiais laikais knygų prieinamumas itin paprastas, tačiau klausimas, ar knyga išliks vertybė, vertas diskusijų.

Viešojoje erdvėje neretai formuluojami teiginiai, jog šiais laikais knygų skaitymui šiuolaikinis žmogus neturi laiko, tačiau tai nėra visiška tiesa.Tyrimo apie lietuvių skaitymo įpročius duomenimis, Lietuvoje knygas skaito daugelis šalies gyventojų (net 60 proc.). Šie skaičiai turėtų džiuginti ne tik leidyklas, bet ir visuomenę, nes, anot mokslininkų, skaitymas daro teigiamą poveikį žmogaus intelektui ir netgi padeda geriau suprasti aplinkinius, o tai neabejotinai skatina visuomenės sąmoningumą, tarpusavio supratimą ir, žinoma, geresnį gyvenimo lygį.
Nepaisant to, priežasčių sunerimti dėl skaitymo įpročių tikrai yra. Viena iš jų – vaikiškų knygų skaitymas. Tas pats tyrimas atskleidė, kad net 73 proc. mažamečius vaikus auginančių tėvų neskiria laiko, kad paskaitytų savo atžaloms. Galbūt kai kurie tėvai net nepagalvoja, kad knygų skaitymas kūdikystės laikotarpiu yra ne mažiau svarbus procesas. Nors iki 2 metų vaikui nėra susiformavusi ilgalaikė atmintis, ir jis negeba suprasti ar įsiminti informacijos, tačiau vertėtų nepamiršti, jog skaitant knygą vaikas girdi tėvų balsą, intonaciją, o tai teigiamai veikia vaiko raidos procesą ir įvairius įgūdžius, kurie pasireiškia vaikui paaugus.
Vaikams augant situacija šiek tiek gerėja. Vaikai pradeda eiti į darželius, kur neišvengiamai susiduria su knygomis, vėliau pradeda mokytis skaityti patys. Statistika rodo, kad absoliuti dauguma vaikų iki 10 metų per pusmetį perskaito bent vieną knygą, o tai leidžia daryti prielaidą, kad skaitymo įpročius dažniau ugdo švietimo institucijos nei patys tėvai. Regis, šie skaičiai turėtų džiuginti, bet neretai susiduriama su kita problema – privaloma literatūra, kuri paskatina atmetimo reakciją.
Vienoje paskaitoje dėstytojas kartu su studentais diskutavo apie privalomą literatūrą mokykloje. Studentų buvo paprašyta išmesti po tris kūrinius iš sąrašo ir argumentuoti – kodėl. Argumentų būta įvairių, tačiau įdomu tai, jog beveik visiems studentams buvo itin sunku išsirinkti tik tris kūrinius. Ir šioje vietoje vertėtų pabrėžti žodį „tik“, nes absoliuti dauguma norėjo išbraukti kur kas daugiau. Dauguma studentų išreiškė mintį, kad didelė dalis privalomų kūrinių yra neįdomūs ir neaktualūs šiuolaikiniam jaunimui. Toks priverstinis skaitymas ne tik neskatina skaityti daugiau, bet ir žadina neigiamą požiūrį į patį skaitymą. Pasirinkimui vietos čia nėra: „Jei nori išlaikyti egzaminus, skaityk“, – dažnai kartoja mokytojos. Taip užsisuka užburtas ratas: mokytojai nemoka sudominti, švietimo sistema per prievartą „bruka“ seniai nebeaktualius kūrinius, ir skaitymas vaikui nebeteikia malonumo.
Vėliau visuomenė stebisi, nes, apklausų duomenimis, šiais laikais vaikai perskaito kur kas mažiau knygų nei jų tėvai, būdami tokio paties amžiaus. Neretai bandoma kaltę suversti internetui, tačiau pamirštamos jau minėtos priežastys. Kad vaikui patiktų skaityti, jį turi supti įdomios knygos ir ne tik nuo to laiko, kai vaikas pats išmoksta skaityti, o jau nuo pat kūdikystės.
Kita vertus, knyga ne tik teikia naudą intelektualiam ir emociniam pasitenkinimui, bet taip pat ji yra ir kultūros simbolis. Kinas, teatras, mokslas, religija – viskas yra susiję su knygomis. Per knygas atskleidžiamas šalies identitetas, formuojamas jos veidas ir kultūrinis gyvenimas, nes, kaip teigia prancūzų rašytojas A. Morua: „Pasakyk, kas duodama skaityti tavo tautai, ir aš pasakysiu, kas tu tokia“.
Dažnai girdime, kad vaikai – tai mūsų ateitis, todėl mūsų pareiga užauginti tą ateitį kuo geresnę. Nors tyrimai parodė, kad vaikų skaitymo įpročiai kelia nerimą, tačiau vis dėlto didžioji dalis visuomenės supranta knygos svarbą. Nors šiais laikais jau niekas nekala knygų prie lentynų dėl jų brangumo, tačiau knyga dar ilgai išliks vertybė, nes visi kultūriniai šalies pamatai pastatyti būtent ant knygų.
Rimantė Jančauskaitė







Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2026 m. bendrai skirta suma – 38132 Eur).