Miško želdinių apskaita, ar miškas laikomas atkurtu?

Atkūrus ar įveisus mišką Valstybinės miškų tarnybos (VMT) Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio valstybiniai miškų pareigūnai atlieka želdinių ir žėlinių apskaitą. Kai miškas įveisiamas pavasarinio miško želdinimo metu, apskaita atliekama miško įveisimo metais rudenį ir antraisiais metais po miško įveisimo. Tuo atveju, kai miškas įveistas rudeninio miško želdinimo metu – VMT pareigūnai želdinių/žėlinių apskaitą atlieka pirmaisiais ir trečiaisiais metais po miško įveisimo (skaičiuojant metus, miško įveisimo metai neįskaičiuojami). Želdinių ir žėlinių apskaitos metu nustatomas želdinių prigijimas ir bendras tikslinių medžių rūšių gyvybingų medelių skaičius 1 ha. Tuo pačiu metu yra vykdomas miško želdinių ir žėlinių kokybės vertinimas. Šis vertinimas yra atliekamas iki 6 (minkštųjų lapuočių) ir 8 (kietųjų lapuočių ir spygliuočių) įveisimo metų. Vertinimo metu yra nustatomi 3 rodikliai:
– projektuotų rūšių gyvybingų medelių tankis 1 ha;
– projektuotų medžių rūšių vidutinis aukštis;
– nepageidaujamų medžių ir krūmų rūšių vidutinis aukštis.
Miško želdinių ir žėlinių vertinimo metu gauti minėtų rodiklių duomenys lyginami su normatyviniais. Želdinių vertinimui naudojamos stačiakampės apskaitos aikštelės, kurios tolygiai išdėstomos sklype (geriausiai vienodais atstumais sklypo įstrižainių kryptimis). Aikštelių dydis gali būti 100 – 400 m2. Į mišriųjų želdinių apskaitą būtinai turi patekti visas mišrinimo ciklas. Sklypuose, 3 ha ir mažesniuose, apskaita turi apimti ne mažiau kaip 5% želdinių ploto, nuo 4 -5 ha – 4%, 6–10 ha – 3% ir didesniuose kaip 10 ha – 2% želdinių ploto. Tokio vertinimo metu nustatomas želdinių prigijimas (pirmųjų metų) arba išlikimas (trečiųjų metų). Tai – gyvybingų pasodintų augalų skaičiaus ir bendrojo sodinimo vietų skaičiaus apskaitos aikštelėje santykis, išreikštas procentais. Iš visų apskaitos aikštelių duomenų apskaičiuojamas vidutinis išlikusių medelių kiekis sklype.
Tuo atveju, kai vertinamame sklype vyrauja tankūs (> 8 tūkst. vnt./ha) žėliniai, stačiakampių apskaitos aikštelių plotas turi būti 4 m2, kai jie vidutinio tankumo (2–8 tūkst. vnt./ha), – 10 m2 ir kai jie yra reti (< 2 tūkst. vnt./ha), – 20 m2. Apskaitos aikštelės išdėstomos vienodais atstumais artimomis sklypo įstrižainėms kryptimis. Atskirame sklype jos turi būti vienodo dydžio. Mažesniuose nei 1 ha sklypuose turi būti ne mažiau kaip 5 tokios apskaitos aikštelės, 1 – 3 ha – 8 ir didesniuose kaip 3 ha – ne mažiau kaip 10 apskaitos aikštelių. Į apskaitą įtraukiami tikslinių medžių rūšių perspektyvūs savaiminukai. Žėlimas yra tolygus, kai tų rūšių augalų yra > 66% visų apskaitos aikštelių, netolygus, kai – 66% ir mažiau apskaitos aikštelių. Esant netolygiam žėlimui, taikomos žėlimą skatinančios priemonės arba pildoma želdinant. Želdinių papildymas numatomas tada, kai yra išlikę 26 – 85% pasodintų medelių ir savaiminukų kartu paėmus, žuvusiais želdiniais laikoma, kai išlikę 25% ir mažiau pasodintų ar pasėtų medelių.
Žėlinių vertinimo metu atskirai skaičiuojami 2 metų ir vyresni, turintys šonines šakutes ir formuojantys vieną stiebą sėklinės ir vegetatyvinės kilmės savaiminukai, suskirstant juos į aukščių grupes: ąžuolo, liepos, juodalksnio, beržo ir spygliuočių 0,5 ir >0,5 m; uosio, klevo, drebulės ir guobinių 1,0 ir >1,0 m. Į apskaitą įtraukiamos tik dvi aukščiausios vieno kelmo gyvybingos ataugos, o sėklinės kilmės – savaiminukai, augantys ne arčiau kaip 0,7 m atstumu vienas nuo kito. Savaiminukų gyvybingumas taip pat yra vertinamas pagal normatyvus, pavyzdžiui, paprastosios pušies savaiminukai laikomi gyvybingais tada, kai menturės turi ne mažiau kaip 4 šakutes, apaugusias spygliais, ūgliai ir šakutės storos, spygliai ilgi bei gerai išsivystęs viršūninis ūglis. O negyvybingu laikomas tada, kai menturės turi mažai (1 – 2) šakučių, spygliai reti – tik šakučių galuose; ūgliai ir šakutės plonos, spygliai menki. Žėliniai ir želdiniai skirstomi į gerus ir patenkinamus. Bendra kokybė nustatoma pagal žemiausią vieno iš rodiklių įvertinimą. Pavyzdžiui, paprastosios pušies žėliniai ir želdiniai būna geri, kai 6 – 8 metais po jų įveisimo projektuotų rūšių tankis būna didesnis ar lygus 4 tūkst. vnt./ha, o paprastosios eglės – 2,5 tūkst.vnt./ha.
Miškas laikomas atkurtu ir įveistu, kai želdiniuose ar žėliniuose tolygiai išsidėsčiusių gyvybingų medžių rūšių tankis, atsižvelgiant į kiekvienos medžių rūšies kiekį rūšinėje sudėtyje, pagal Atkūrimo ir įveisimo nuostatų 11 punktą yra didesnis arba lygus: pušies Pa augavietėje – 0,5 tūkst. vnt./ha, pušies Pb augavietėje – 1,2 tūkst. vnt./ha, pušies kitose augavietėse – 2,5 tūkst. vnt./ha, eglės – 1,6 tūkst. vnt./ha, ąžuolo, buko, guobinių – 1,8 tūkst. vnt./ha, uosio, klevo – 1,6 tūkst. vnt./ha, liepos, juodalksnio, beržo, baltalksnio – 1,5 tūkst. vnt./ha, drebulės, maumedžio – 0,9 tūkst. vnt./ha.
Jeigu privačiame miške septintaisiais metais po medyno iškirtimo kirtavietėje tikslinių medžių rūšių tankis mažesnis nei normatyvuose miškas laikomas neatkurtu. Tokiu atveju yra sudaromas naujas Miško želdinimo ir žėlimo projektas ir sklypas želdinamas iš naujo. Sklypo atkūrimą organizuoja Aplinkos ministerija, tačiau visos išlaidos yra išieškomos iš miško savininko. Tuo tarpu kai miškas buvo įveisiamas ES lėšomis ir septintaisiais įveisimo metais nustatomas blogas miško želdinių tankis, parama nutraukiama ir miško savininkas privalo sugrąžinti visą išmokėtą paramos sumą.
Informacija parengta Aplinkos ministerijos užsakymu