Opozicijos spaudos konferencija

Praėjusį penktadienį vykusioje Prienų rajono savivaldybės tarybos Opozicijos frakcijos surengtoje spaudos konferencijoje dalyvavę Tarybos nariai Loreta Jakinevičienė, Cezaras Pacevičius, Jonas Vilionis ir Seimo narys, partijos „Tvarka ir teisingumas“ Prienų skyriaus pirmininkas Vytautas Kamblevičius išsakė savo nuogąstavimus dėl gilėjančios krizės vietos valdžios veikloje. Pasak spaudos konferencijos rengėjų, valdžioje niekas nieko neskaičiuoja ir rajone nesprendžiamų problemų daugėja.

Katilinės vizija tolsta
Seimo nario V. Kamblevičiaus nuomone, biokuru kūrenamos naujos katilinės statybos vizija Prienuose vis labiau tolsta. Mat iš opozicijai atsiųsto administracijos direktoriaus atsakymo į paklausimą paaiškėjo tai, kad savivaldybėje, ko gero, nėra specialistų, gebančių organizuoti viešuosius pirkimus. Rašte rašoma, kad po to, kai net trys skelbti konkursai dėl Prienų miesto katilinės modernizavimo darbų pirkimo nedavė rezultatų, nutarta kreiptis, jog pirkimą organizuotų CPO (Centrinė perkančioji organizacija).
– Bet ji, kiek man žinoma, katilų pirkimu neužsiima, – sakė V. Kamblevičius, piktindamasis, kad savivaldybė pamiršo rūpestį šilumos kainos mažinimu.
Cezaras Pacevičius šioje, taip ilgai užsitęsusioje, darbų pirkimo procedūroje įžvelgia ir neskaidrumo apraiškų. Pagrindo taip manyti suteikia ir tas faktas, kad visuose trijuose pirkimuose dalyvavo tie patys dalyviai, nors pirmas konkursas neįvyko būtent dėl to, kad, „…visų pasiūlymus pateikusių tiekėjų kvalifikacija neatitiko pirkimo dokumentuose numatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų ir todėl visi pateikti pasiūlymai buvo atmesti“. Be to, pasak C.Pacevičiaus, akivaizdu, jog šis projektas netinkamai paruoštas ir nepritaikytas Prienų miesto situacijai.
Jono Vilionio manymu, dabartinei valdžiai neskauda galvos dėl to, ar katilinė bus pastatyta, ar ne, dar ir todėl, kad nė vieno iš trijų vadovų „neslegia kosminė“ šilumos kaina. Taigi, pasak J.Vilionio, esminė problema ta, kad rajone nėra „gaspadoriaus“. O jeigu nėra šeimininko, nėra ir komandos. Kitaip, kaipgi galima paaiškinti tai, kad, pavyzdžiui, ūkininkas gali parengti tinkamą projektą ES programoms, o kompetentingi valstybės specialistai net viešųjų pirkimų konkurso nesugeba organizuoti.

Saugojo vietas sau?
Opozicijos nariams taip pat kelia abejonių atsakymas į paklausimą apie ilgai neskelbtus konkursus Balbieriškio seniūno, Šilavoto seniūno pavaduotojo, Prienų globos namų direktoriaus pareigybėms užimti. Aiškinimas, kad, pavyzdžiui, „…Balbieriškio seniūnijos seniūno pareigybei nebuvo skelbiamas konkursas, nes taip buvo taupomos lėšos, mokant tik priemoką Balbieriškio seniūnijos seniūno pavaduotojai“ atrodė labai neįtikėtinai. Kaip ir užsitęsęs kitų konkursų skelbimas. Gal taip tiesiog buvo saugomos vietos sau ir artimiesiems?
Opozicija pasigenda aiškumo ir skirstant priedus prie atlyginimo savivaldybės administracijos specialistams ir biudžetinių įstaigų vadovams. Vieniems jie atseit už papildomus darbus skiriami, kitiems, kaip, pavyzdžiui, kultūros įstaigų vadovams, deja, ne.
Atsiųstame atsakyme, be kita ko, teigiama, kad ir nemokant opozicijai abejonių keliančių priemokų, „…nebus sutaupytas lėšų kiekis, reikalingas savivaldybės kultūros ir meno įstaigų darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti“.

Pasigenda ryšio su gyventojais
Jono Vilionio nuomone, seniūnijose vykstančius ataskaitinius susirinkimus galima pavadinti susirinkimais sau, nes juose tik pasigiriama tuo, ką kuri įstaiga padarė, ir dar apie tai, kad neveikia tualetas, ar trūksta tualetinio popieriaus. Jokios vadovų kalbos apie strateginius planus, perspektyvą.
Pasak Loretos Jakinevičienės, apskritai savivaldybė vengia tartis su žmonėmis, net ir priimant tiesiogiai gyventojus paliesiančius sprendimus. Tai patvirtina ir sprendimo dėl autobusų maršrutų sumažinimo priėmimas. Pakuonio ir kitų seniūnijų gyventojai apie tai, kad nebeliks kai kurių maršrutų ar keisis autobusų važiavimo laikas, sužinojo tik po sprendimo priėmimo. L.Jakinevičienės teigimu, nei kas kalbėjosi su žmonėmis, nei kas tarėsi, nei pagaliau informavo Pakuonio gyventojus, kada ir į kokio maršruto autobusą jie gali persėsti, norėdami pasiekti Kauną.

– Pakuoniškiai renka parašus, bruzda. Jie aktyvesni, nes turi ir aktyvesnį seniūną. Kitose kai kuriose seniūnijose situacija liūdnesnė, kadangi valdžios statyti seniūnai stengiasi tarnauti jai, o ne padėti žmonėms, – teigė V. Kamblevičius, prisimindamas ir Veiverių krašto žmonių bėdas dėl tiesiamo geležinkelio, ir bandymus naikinti Ašmintos seniūniją, ir kitų seniūnijų gyventojų rūpesčius.

Kuo daugiau išvažiuos – tuo geriau?
Kalbėdami apie situaciją švietimo srityje, opozicijoje esantys Tarybos nariai teigė, kad nors niekas nesugeba tiksliai suskaičiuoti, kiek mokinių išvažiuoja mokytis į kitų savivaldybių mokyklas, bet ir „plika akimi matyti“, jog išvažiuojančiųjų ženkliai daugėja.
– Palikę Pakuonyje tik pagrindinę mokyklą, mes padėjom Piliuonoj atidaryti vidurinę. O jeigu dar nuspręsim, kad pakuoniškiams užteks tik pradinės, dar didesnį mokinių skaičių išsiųsim į Kauno rajoną, į kurį išvažiuoja ir beveik visi baigusieji Išlaužo pagrindinę mokyklą. Į Kauno rajono mokyklas kelia sparnus ir nemažai Veiverių krašto vaikų. Ir dar daugiau jų išvažiuos, nes tėvai, pradėję vežti vaikus į darželį Garliavoje ar Jonučiuose, vėliau vežios juos ten ir į mokyklas, – kalbėjo J. Vilionis.
– Atidarę dvi darželio grupes Veiverių gimnazijoje, problemos neišsprendėme, dar daugiau kaip dvidešimt vaikų laukia eilėje, – jam antrino C. Pacevičius, primindamas ir apie pradedantį „mirti „ pastatą, kuriame galėjo įsikurti Veiverių dienos centras, turėjęs perspektyvą peraugti į darželį – lopšelį.
Netoli Veiverių esančiuose Pažėruose tokiu keliu einant ir buvo išspręsta darželio problema. O už Veiverių dienos centrui skirtus Regiono plėtros tarybos pinigus, kurių Prienų rajono savivaldybė atsisakė, bus įrengtas centras Kauno rajone, Mastaičiuose. V. Kamblevičiaus manymu, atsisakymas Veiverių projektui skirtų lėšų, tai – tik kerštas iš šio krašto išrinktiems Tarybos nariams, nepriklausantiems valdančiajai daugumai. Pasak J. Vilionio, greitai rajonui užteks trijų mokyklų ir šešių autobusiukų vaikams į Prienus suvežti. Mažiau mokyklų – mažiau bus ir problemų. Ko gero, būtent tokia logika vadovaujasi valdžia.
Logikos opozicija pasigenda ir dėl tvarkos formuojant pirmąsias klases.
– Jeigu jau priimtas sprendimas jas formuoti pagal teritorijas, kodėl tada atimta teisė tai daryti pačioms mokykloms. Ar nepasitikima mokyklų vadovais, kad šis darbas perkeltas į Švietimo skyrių? O gal taip patogiau, galima manipuliuoti? – svarstė Loreta Jakinevičienė.
Opozicija pasigenda aiškumo ir dėl to, kokiu pagrindu bei kokiais prioritetais remiantis vasario 26 dienos įsakymu buvo perskirstytos sporto programai skirtos lėšos. Pasak L. Jakinevičienės, tai stebina ir projektų rengėjus, nes dalis pinigų pagal antrą priemonę, skirtų kūno kultūros ir sporto populiarinimui, buvo panaudota praėjusių metų kai kurių projektų skoloms apmokėti.
Spaudos konferencijos dalyviams nerimą kelia ir Sporto arenos išlaikymo kaštai. Šiemet tam reikės 200 000 litų, o apie žadėtus šios viešosios įstaigos parengtus projektus, opozicija teigė kol kas negirdėjusi.

Žemdirbių reikalai – paskutinėj vietoj
Nors Prienų rajonas – kaimiškas ir žemės ūkyje dirba didelė dalis rajono gyventojų, tačiau, J. Vilionio nuomone, dėmesys žemės ūkiui – nulinis. Paramos fondas „susitraukė“ iki 20 000 litų, rajonas neturi žemės ūkio politikos ir, kaip atrodo, nėra kam jos ir formuoti.
– Visai neaišku, kuo užsiima Žemės ūkio skyrius ir specialistai seniūnijose. Kokios informacijos nepaklausi – tokios negausi. Iš Žemės ūkio ministerijos krepšelio lėšų atlyginimą gaunantis Žemės ūkio skyriaus vedėjas turėtų spręsti kaimui rūpimus klausimus, o ne rūpintis katilinės statybos darbų viešaisiais pirkimais, – teigė J. Vilionis.
Apie tai, kaip ir apie kitas aktualias žemės ūkio problemas, matyt, dar nuodugniau ir aštriau bus kalbama ir penktadienį įvyksiančiame žemdirbių susirinkime.
Ramutė Šimukauskaitė