Vanduo yra būtinas ir niekuo nepakeičiamas gyvybės palaikymo šaltinis. Nė vienas žmogus negali įsivaizduoti savo gyvenimo be jo. Prienų rajono ir Birštono savivaldybėje pagrindinis geriamojo vandens šaltinis yra požeminis vanduo, kuris gyventojams tiekiamas iš centralizuotų miestų ir gyvenviečių tinklų. Kadangi šio vandens klodai yra giluminiame žemės sluoksnyje, vartotojams jis rekomenduojamas kaip saugiausias. Nemaža dalis gyventojų geriamąjį vandenį gauna iš individualių artezinių gręžinių ir šachtinių šulinių. Geriamojo vandens kokybė yra reglamentuojama valstybės teisės aktais, iš kurių vienas pagrindinių yra higienos norma HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“. Nesvarbu, iš kokio šaltinio tiekiamas geriamasis vanduo, jo kokybės rodikliai yra vienodi. Labiausiai pažeidžiamas taršos atžvilgiu išlieka šachtinių šulinių vanduo, kadangi jis randamas negiliuose žemės sluoksniuose.
Kauno visuomenės sveikatos centro Prienų skyriaus duomenimis, Prienų rajone ir Birštono savivaldybėje 10-15 tūkst. gyventojų mitybai ir buičiai gali vartoti necentralizuotu būdu tiekiamą geriamąjį vandenį.
Kokią įtaką gyventojų sveikatai gali turėti šachtinių šulinių vandens kokybė? Padidinta mikrobinė tarša tampa rizika susirgti ne tik bakterinės kilmės ūmiomis žarnyno grupės infekcinėmis ligomis, bet ir virusų sukeliamais žarnyno grupės susirgimais. Padidintas nitritų – nitratų kiekis vandenyje yra ypač pavojingas nėščioms moterims ir kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus. Jų toksinis poveikis pasireiškia sutrikusiu organizmo aprūpinimu deguonimi. Nitratai, virtę nitritais, žmogaus organizme hemoglobiną paverčia methemoglobinu, dėl ko vystosi vidaus deguonies badas. Kai methemoglobino koncentracija kraujyje pasiekia 10 %, pasireiškia klinikiniai methemoglikemijos simptomai: kūdikį pradeda pykinti, jis vemia, dūsta, mėlynuoja jo oda ir gleivinės. Nesuteikiant pagalbos, atsiranda traukuliai, ir kūdikis gali mirti. Jei mikrobinę taršą dar galima pašalinti virinant vandenį, tai nitratai ir nitritai tokiu būdu nesumažėja. Dėl to labai svarbu žinoti šachtinių šulinių vandens kokybę.
Kauno visuomenės sveikatos centro Prienų skyriaus darbuotojai, vykdydami 2011 m. liepos 11 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr.V-669 „Dėl apsinuodijimų nitritais ir nitratais diagnostikos ir profilaktikos,“ organizuoja šachtinių šulinių, kurių vandenį vartoja nėščios moterys ir kūdikiai iki 6 mėn., vandens ištyrimą. Vanduo yra tiriamas dėl nitratų ir nitritų kiekio. Pagal higienos normos reikalavimus, leidžiama nitritų norma – 0,5 mg/l, nitratų – 50 mg/l.
2012 metais Prienų rajono ir Birštono savivaldybėse buvo ištirta 91 šachtinio šulinio vanduo, padidintas nitritų – nitratų kiekis nustatytas 27 tirtuose bandiniuose, 2013 metais ištirta 77 šachtinių šulinių vanduo, padidintas nitritų – nitratų kiekis nustatytas 21 tirtame bandinyje. Daugiau nei 100 mg/l nitratų kiekis 2012 metais buvo nustatytas 11-koje šulinių, 2013 metais – 6. Didžiausias nitratų kiekis rastas – 207 mg/l.
Prienų skyrius informaciją apie nėščiąsias ir kūdikius (asmens pavardė, gyvenamoji vieta) gauna iš savivaldybėse esančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų. Gavus šią informaciją, vandens tyrimas atliekamas iš valstybės biudžeto lėšų. Atlikus tyrimą, apie nekokybišką vandenį pateikiama informacija ir pačiam vartotojui, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigai. Informuojama ne tik apie rezultatus, bet ir pateikiamos rekomendacijos, kaip elgtis vienu ar kitu atveju.
Kadangi šachtinių šulinių vanduo lengviausiai užteršiamas, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai rekomenduoja, esant galimybei, jungtis prie centralizuotų vandentiekio tinklų arba gręžtis individualius artezinius gręžinius. Jei gyventojai pasirenka geriamojo vandens šaltiniu šachtinio šulinio vandenį, rekomenduojama laikytis šių reikalavimų:
– renkant šulinio vietą, sanitariniai atstumai turi būti: nuo gyvenamojo namo – 7 m, nuo garažo, ūkinio pastato ar šiltnamio – 10 m, nuo tvarto, mėšlidės ir kompostavimo aikštelės – 25 m;
– šulinio viršus turi būti ne mažiau kaip 80 cm nuo žemės paviršiaus;
– aplink šulinį 70-80 cm spinduliu ir 10 cm nuolydžiu užpilamas molio sluoksnis arba išbetonuojama apsaugant nuo paviršinių vandenų patekimo;
– rentinys uždengiamas sandariu dangčiu, virš kurio padaromas apsauginis stogelis;
– vieną kartą per metus rekomenduojamas šulinio valymas bei dezinfekcija.
Primename, kad vandens kokybę galima įvertinti tik atlikus laboratorinį vandens ištyrimą, jokie kiti būdai nėra teisės aktais reglamentuojami ir patikimi. Geriamąjį vandenį galima išsitirti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriuje: Aušros g. 44, Kaunas, tel. (8 37) 331699.
Minint Pasaulinę vandens dieną, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija Prienų rajono ir Birštono savivaldybių gyventojams siūlo išsitirti šulinių ir gręžinių vandenį dėl amonio, nitritų ir nitratų kiekio. Sumažinta kaina – 32,88 Lt (įprastinė kaina – 64,7 Lt).
Šių metų kovo 26 dieną gyventojai gali pristatyti vandenį 1,5 talpos inde, adresu: Prienai, J.Brundzos g., 12A (Kauno visuomenės sveikatos centro Prienų skyrius) nuo 8oo iki 10oo val.
Almiras Skiauteris
Kauno visuomenės sveikatos centro Prienų skyriaus vedėjas
Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2026 m. bendrai skirta suma – 38132 Eur).