Tarybos posėdis

Kovo 23 dieną vykusiame Birštono savivaldybės tarybos posėdyje, „Birštoniečių tribūnoje“, žodis buvo suteiktas Birštono ir Prienų verslininkui Rimvydui Skorupskui.

Sugrįžo prie pėsčiųjų tilto idėjos

Birštoniškis R.Skorupskas siūlo medinio pėsčiųjų tilto statybos per Nemuną idėją.

R.Skorupskas Tarybos narius informavo apie tai, kad UAB „Jūrės medis“ sulaukė garbingo pripažinimo ženklo – konkurse „Lietuvos metų gaminys 2017“, statybinių medžiagų pramonės grupėje, šios bendrovės gaminys – klijuotos medienos konstrukcijos pėsčiųjų ir dviračių tiltui Przemyśl mieste, Lenkijoje – buvo įvertintas aukso medaliu. Todėl verslininkas dar kartą priminė, kad Birštone įmanoma pastatyti ilgiausią Europoje medinį tiltą per Nemuną, kuris taptų išskirtiniu traukos objektu. Politikus ir kitus susidomėjusius bendrovės pajėgumais jis kvietė į ekskursiją po UAB „Jūrės medis“. Verslininkas taip pat ragino tęsti diskusijas dėl tilto statybos kurorte bei papildyti Birštono strateginį planą, pėsčiųjų tilto idėja.

Pajėgi išmokėti dividendus
Taryba pritarė AB Birštono sanatorijos „Versmė“ 2017 metų veiklos pranešimui. Sanatorijos direktorius Antanas Danys sakė, kad pernai įstaiga priėmė gydytis 8200 asmenų, lovų užimtumas buvo 70 proc. Sanatorija dirbo pelningai, daugiau nei pusė pajamų gauta už paslaugas, suteiktas Teritorinių ligonių kasų pacientams, sulaukta ir užsienio svečių.
AB Birštono sanatorijos „Versmė“ grynasis pelnas 2017 metais buvo 341 tūkst. Eur (palyginimui – 2016 m. gauta 311 tūkst. Eur, o 2015 – 340 tūkst. Eur). A.Danio teigimu, „Versmė“ gavo stiprios įmonės sertifikatą ir yra pajėgi iš uždirbto pelno skirti dividendų įmonės akcininkams. Birštono savivaldybės taryba nuosavybės teise valdo 83,52 proc. sanatorijos „Versmė“ akcijų.
2018 metais „Versmė“ planuoja bankinės paskolos pirkimą; I korpuso gyvenamosios dalies kapitalinio remonto rangos darbų ir jų techninės priežiūros paslaugos pirkimus, taip pat bus pradėti I korpuso kapitalinio remonto darbai.

Pristatė visuomenės sveikatos rodiklius
Tarybos nariai patvirtino Birštono savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos ir vykdomų visuomenės sveikatos priežiūros funkcijų įgyvendinimo ataskaitas. Jas pristatė savivaldybės gydytoja Eglė Grinevičienė ir Kauno rajono Visuomenės sveikatos biuro direktorius Laurynas Dilys.
Direktorius, naudodamasis „šviesoforo“ spalvų principu, supažindino politikus su birštoniečių sveikatą atspindinčiais rodikliais, sveikatą lemiančiais veiksniais, atkreipė jų dėmesį į tas sritis, kuriose situacija prastesnė, pateikė rekomendacijų. Jos svarbios, siekiant gerinti mokinių burnos sveikatą, didinti vaikų skiepijimo apimtis, mažinti išvengiamų hospitalizacijų dėl diabeto skaičių, kuo daugiau gyventojų, priklausančių širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto rizikos grupei, įtraukti į „Širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto rizikos grupės asmenų sveikatos stiprinimo programą“.
L.Dilys taip pat apibendrino pernai savivaldybėje vykdytas sveikatos stiprinimo bendruomenėje veiklas, prevencinius renginius, projektus, sveikatingumo stovyklas, švietėjišką darbą gimnazijoje ir darželyje.
Birštono merė N.Dirginčienė teigiamai įvertino ataskaitas, jos manymu, už nedideles lėšas atlikta pakankamai daug ir pozityvių darbų.

Teisė pasirinkti maitinimo paslaugos teikėją

Savivaldybės administracijos direktorius V.V.Revuckas pristatė praėjusių metų veiklos ataskaitą.

Posėdžio metu buvo patvirtinta mokinių maitinimo Birštono gimnazijoje organizavimo tvarka. Siekiant užtikrinti kokybišką sveikatos higienos ir saugos reikalavimus atitinkantį mokinių maitinimo organizavimą, nauja tvarka reglamentuoja mokinių maitinimo gimnazijoje procesą, sudarant sąlygas kiekvienam mokiniui gauti šiltą maistą, gimnazijos vadovo bei paslaugos teikėjo atsakomybe. Siekiant supaprastinti procedūras, buvo pasiūlyta suteikti teisę pačiai gimnazijai viešųjų pirkimų būdu pasirinkti maitinimo paslaugos teikėją, kuriam būtų išnuomojamas Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas, būtinas paslaugai teikti (virtuvės, valgyklos ir pagalbinės patalpos). Gimnazijos vadovas su paslaugų teikėju pasirašys patalpų nuomos sutartį ir patalpų perdavimo – priėmimo aktą.

Nustatė klasių komplektų ir priešmokyklinukų grupių skaičių
Kitas svarbus Tarybos posėdžio sprendimas – buvo nustatytas Birštono savivaldybės klasių komplektų ir priešmokyklinio ugdymo grupių 2018 – 2019 m.m. skaičius pagal vykdomas programas.
Iš viso Birštono gimnazijoje 2018 – 2019 metams patvirtinti 27 klasių komplektai, kuriuose mokysis iš viso 533 moksleiviai (palyginimui 2017 – 2018 metams buvo 24 klasių komplektai ir 522 mokiniai), Birštono vienkiemio darželyje – mokykloje patvirtinta 1 priešmokyklinio amžiaus grupė, kurioje mokysis 9 vaikai (2017 – 2018 metais buvo taip pat 1 grupė, mokėsi 7 vaikai), Birštono vaikų lopšelyje – darželyje „Vyturėlis“ buvo patvirtintos 2 priešmokyklinio ugdymo grupės, t.y. iš viso 34 vaikai (2017 – 2018 metais veikė 2 grupės, kuriose buvo 30 vaikų).

Priimti sprendimai kitais klausimais
Atsižvelgdama į Birštono jaunimo klubo prašymą skirti patalpas projekto įgyvendinimo laikotarpiui, Birštono savivaldybės taryba perdavė jam pagal panaudos sutartį iki 2018 m. gruodžio 31 d. Birštono savivaldybei nuosavybės teise priklausantį ir Birštono kultūros centro patikėjimo teise valdomą kabinetą, skaityklą bei jiems priskiriamą bendro naudojimo patalpų dalį.
Pritarta Birštono muziejaus projektams: edukacinei programai „Tautinis kostiumas“ ir „Birštono muziejaus eksponato – luoto prevencinis konservavimas, restauravimas ir ištyrimas“ ir „Birštono sakralinio muziejaus ekspozicijos dalinis modernizavimas“. Jie bus teikiami Lietuvos kultūros tarybai dėl finansavimo Kultūros rėmimo fondo lėšomis, iš viso prašoma 32 385 eurų. Birštono muziejaus projektams reikėtų 3238,5 euro bendrojo finansavimo.
Išaugus atlikėjų bei jų teikiamų paslaugų kaštams, patvirtintos papildomos Birštono kultūros centro teikiamų paslaugų bilietų kainos – 25 ir 30 eurų.

Išklausė Administracijos direktoriaus ataskaitą
Posėdžio pabaigoje Birštono savivaldybės administracijos direktorius Valentinas Vincas Revuckas pristatė išsamią 2017 metų veiklos ataskaitą. Jis trumpai priminė, kaip keitėsi ir išaugo Birštono kurortas, kalbėjo apie įvairiose savivaldybės gyvenimo srityse nuveiktus darbus bei laukiančius iššūkius ir turimą potencialą jiems įveikti.
Anot V.V.Revucko, kurortas populiarus ne tik tarp turistų, poilsiautojų ar susituokti norinčių porų – vis daugiau žmonių keliasi gyventi į Birštoną, apie trečdalis jų – jauni, 25 – 36 metų amžiaus gyventojai. Todėl Birštono savivaldybė skiria dėmesį gyvenamosios aplinkos tvarkymui, jos patrauklumo didinimui. Dar šiemet kurorte, Druskupio gatvėje, prasidės gyvenamojo būsto plėtra, spartėja statybos ir Mokyklos kvartale, todėl savivaldybė ketina atlikti Mokyklos gatvės, šaligatvio ir apšvietimo rekonstrukciją. Organizuojamas gyvenamųjų namų kvartalo prie „Birštono vandentiekio“ detalaus plano rengimas. Tęsiami naujos sporto arenos statybos darbai, renovuoti 25 daugiabučiai namai, šiemet patvirtintas finansavimas dar keturių namų atnaujinimui. Administracijos direktorius apgailestavo, kad kelių tvarkymui lėšų nepakanka, todėl atidedami ir kelio Škėvonių kvartale, kur suprojektuoti 52 individualių namų sklypai, tiesimo darbai.
Atsakydamas į Tarybos narės Valės Petkevičienės pateiktus klausimus dėl Birštono vienkiemio, tapusio miesto dalimi, pagrindinės gatvės seniausių namų modernizavimo ir apskritai kaimiškosios seniūnijos perspektyvų, administracijos direktorius svarstė, kad namų atnaujinimas didžiąja dalimi priklauso nuo visų gyventojų sutarimo, o seniūnijos likimas – nuo tolimesnių Tarybos narių ir gyventojų diskusijų.
Vytautas Šeškevičius, didelis futbolo gerbėjas, išreiškė susirūpinimą dėl to, kaip kurorte sudėlioti sporto prioritetai, ir norėjo išgirsti V.V.Revucko nuomonę dėl galimybės išsiugdyti aukšto sportinio meistriškumo futbolo komandą. Administracijos vadovas sakė, kad sporto srityje orientuojamasi į masiškumą, siekiant į sveiką gyvenseną įtraukti kuo daugiau žmonių. Jo teigimu, aukštų rezultatų pasiekiama ten, kur dirba aktyvūs žmonės (pvz., sportinis ėjimas). Kita vertus, Savivaldybei būtų sunku vienai prisiimti finansinius įsipareigojimus ir išlaikyti profesionalių žaidėjų komandą, reikėtų klubo, apie kurį telktųsi privatūs rėmėjai, iniciatyvos.
V.V. Revuckas taip pat atsakė į klausimus, susijusius su kelių priežiūra, aktyvių pramogų žiemą plėtra, į kurortą įvažiuojančių automobilių apmokestinimu, šunų vedžiojimu ir kt., daugelio iš jų sprendimų bus ieškoma Taryboje.

Dalė Lazauskienė