Savalaikis vidaus ligų diagnozavimas – ir pacientų reikalas

Pastaruoju metu Lietuvoje daug dėmesio susilaukia vidaus ligų diagnostika ir gydymas. Šalyje vis dar negailestinga statistika: didžiausias mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių bei onkologinių ligų. Gydytojai vienbalsiai teigia, kad neretai pacientai pavėluoja kreiptis į gydymo įstaigas – kai susiruošia, liga jau būna gerokai įsisiautėjusi, todėl kur kas sunkiau kontroliuojama. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) surengta konferencija „Vidaus ligų diagnostikos ir gydymo aktualijos 2018“ sulaukė masinio susidomėjimo – čia aptartos aktualiausios temos gydytojams ir slaugytojams.
KUL vyriausiojo gydytojo pavaduotojas medicinai Gintautas Virketis paklaustas, kas naujo vidaus ligų diagnostikoje ir gydyme, akcentuoja pacientų ir gydytojų savalaikio bendradarbiavimo svarbą. „Žmonės tampa vis labiau informuoti apie vidaus ligas, tačiau neretai vis dar ignoruoja labai aiškius sunkios vidaus ligos simptomus. Tarkime, dėl refliukso kreipiasi vėlyvoje jo stadijoje, kai jau būna atsiradę rimtų komplikacijų, arba ilgą laiką nekreipia dėmesio į hipertenziją ir pas gydytoją specialistą atvyksta tada, kai kraujospūdis jau pasiekęs 190 mm Hg“, – pacientų aplaidumo atvejus vardija gydytojas G. Virketis.
Pasak jo, labai dažnai neatsižvelgiama ir į rizikos veiksnius, kurie gali lemti širdies ir kraujagyslių, virškinamojo trakto ligų atsiradimą. Vieni iš pagrindinių – stresas, įtemptas gyvenimo ritmas, nekontroliuojamas kraujospūdis, mažas judrumas, žalingi įpročiai, netinkama mityba, o vėliau prie viso to dar prisideda ir savigyda, eksperimentavimas su savo sveikata.
„Kita žmonių grupė – tai tie, kurie pastebėję ligos simptomus, ilgai bijo eiti pas gydytojus, sąmoningai delsia. Dažniausiai tokiais atvejais baimė pavirsta tikrai rimta liga, o kai žmogus atvyksta gydytis, jau būna pastebima netgi kitų organų pakitimų“, – pasakoja G. Virketis.
Nuo onkologijos iki slaugos ir gydymo tarpdiscipliniškumo
KUL organizuotos konferencijos metu daug dėmesio skirta onkologinėms ligoms ir jų gydymo naujovėms. Nemažai susidomėjimo sulaukė tema apie krūtų rekonstrukciją esant vėžiniams susirgimams. „KUL turime moderniausią įrangą, kuri leidžia šalinti krūtų navikinius darinius ir plastiškai atkurti estetinį vaizdą, nepakenkiant moters išvaizdai. Labai svarbu, kad kiekviena moteris mokėtų įsivertinti pirminę savo krūtų būklę, suprastų, ar nėra pakitimų. Pastebėjusios turėtų nedelsdamos kreiptis į medikus, kad šie imtųsi diagnostinių ir gydymo veiksmų“, – moterų sąmoningumą krūties vėžio prevencijos kontekste akcentuoja G. Virketis.
Kaip teigia gydytojas, KUL pastebimas proveržis molekulinės diagnostikos srityje. Pavyzdžiui, atlikus stulpelines biopsijas, tiriama navikinių ląstelių genetinė medžiaga. „Pastaraisiais metais tyrimų galimybės gerokai išsiplėtė. Pavyzdžiui, šiuolaikiniai laboratoriniai tyrimai leidžia nustatyti anemijos kilmę. Jei seniau būdavo nelabai aišku, kodėl kyla ši problema, dabar kur kas lengviau identifikuojama priežastis. Tarkime, specialistai mato, ar liga pasireiškia dėl geležies neįsisavinimo, ar dėl kitų dalykų“, – kalba G. Virketis.
Gydytojas sako, kad KUL progresas vidaus ligų diagnozavimo ir gydymo srityje labai priklauso ir nuo turimos šiuolaikiškos įrangos, kuri kasmet yra atnaujinama. Šiemet planauojama įsigyti modernių vidaus organų echoskopų, endoskopų ir kitos reikalingos diagnostinės įrangos.