Pažinome, priėmėme, dalinomės…

Lietuvos Respublikos Seimas 2017 -tuosius paskelbė Piliakalnių metais. Pats laikas prisiminti savą istoriją, aplankyti ne tik savo krašto, bet ir tolimesnius kultūros paveldo objektus. Tad liepos 6 -tąją Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos darbuotojai ir Vaikų literatūros skyriuje įgyvendinamo tęstinio kultūros edukacijos projekto „Draugų ratas kiTOKS: pažink–priimk–dalinkis! Didžiuokis tuo, kas esi!“ dalyviai keliavo po Dzūkiją, aplankydami jos piliakalnius.


Autobusui pajudėjus nuo bibliotekos, neilgai trukus pasiekėme pirmą kelionės tikslą – Punios piliakalnį. Šis piliakalnis dar vadinamas Margirio – manoma, kad kadaise čia stovėjo legendinio kunigaikščio Margirio Pilėnų pilis. Papėdėje mus pasitiko paminklinis akmuo šiam kunigaikščiui, ant kurio išraižytos Lietuvos dainiaus Maironio eilės, o nuo piliakalnio atsivėrė vaizdas į Nemuną.
Kita stotelė – Subartonys, lietuvių literatūros klasiko Vinco Krėvės – Mickevičiaus gimtinė. Čia lankėmės rašytojo memorialiniame muziejuje, susipažinome su jo gyvenimo istorija, kūrybos keliu, pamatėme ir asmeninių kūrėjo daiktų, nuotraukų. Daugelis stabtelėjo ir prie atsodintos garsiosios Grainio liepos bei sodybą puošiančio seno ąžuolo kamieno, kuriame liaudies meistras Ipolitas Užkurnis išskaptavo V. Krėvės bareljefą.
Visai šalia Subartonių įsikūrusi Merkinė. Čia kopėme į 26-ių metrų aukščio kraštovaizdžio apžvalgos bokštą „Pušų gojelis“ ir iš paukščio skrydžio apžvelgėme Merkinės apylinkes. Vėliau įveikėme ir kiek aukštesnį Merkinės piliakalnį. Besigėrėdami Merkinės tiltu per Nemuną bei garsiąja upių – Nemuno ir Merkio – santaka, sugiedojome valstybės himną „Tautišką giesmę“, taip pažymėdami Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Po Merkinės kelionę tęsėme į Česukus. Šis kaimas garsus jame esančia bioenergetine Česukų piramide, dar vadinama „Širdžių šventove“.
Kita mūsų sustojimo vieta – Liškiavos piliakalnis. Piliakalnis žavėjo ne tik išlikusiais griuvėsiais, bet ir įstabiu vaizdu į Liškiavos bažnyčią. Ekskursijos dalyvių nuomone, būtų gėda nepamatyti tokio grožio ir iš arčiau, tad Liškiavoje užsibuvome ilgiau.
Toliau kelionės maršrutas vedė į Metelių regioninį parką. Čia užkopėme į apžvalgos bokštą tarp Metelio ir Dusios ežerų. Nuo bokšto atsiveria vaizdas į Metelių kraštovaizdžio draustinį, Metelių kaimą, Metelių ežero platybes, Papėčių piliakalnį ir Kemsinės pievą. Iš bokšto buvo galima išvysti ir mažą lopinėlį Dusios ežero, prie kurio kiek vėliau iškeliavo ir ekskursijos dalyviai.
Popietė prie Dusios nepasižymėjo geru oru – vėjas ir smarkus lietus gąsdino daugelį. Tačiau pro sunkius debesis išlindę keli saulės spinduliai suteikė galimybę ir išsimaudyti ežere, ir paiškylauti, ir pasidalinti kelionės įspūdžiais.
Po dienos, pilnos įvykių ir įspūdžių, pasukome namų link. Smagu, kad ne tik bibliotekos darbuotojai, bet ir projekto dalyviai, remiami Lietuvos kultūros tarybos bei Prienų rajono savivaldybės, turi galimybių pakeliauti, pamatyti gimtąjį kraštą bei netradiciškai paminėti valstybines šventes. Tikimės, kad toks bendradarbiavimas ir projektų veiklos turės tęstinumą.
Augustė Lyberytė
Projekto „Draugų ratas kiTOKS: pažink – priimk – dalinkis!“ dalyvė

Rubrikoje Bendruomenės. Bookmark the permalink.