Pasitinkame šventas Velykas su gerumu širdyje

Jau vienuolika metų, kai Birštono „Bočiai“ išsiruošia pavasarinėms talkoms, atgaivindami prisiminimus apie išėjusius Anapilin savus ir svetimus, žinomus ir nežinomus, atgulusius Gudakalnio, Panemunio ir Nemajūnų kapinėse.


Pro žaliuojančius žiemkenčius, čiurlenančius upeliūkščius Nemuno ir Verknės link keturiais automobiliais, vairuojamais profesionalių vairuotojų Broniaus Šalčiaus, Albino Sidaro, Vytauto Lišausko ir Leono Baručio, vinguriavome žemyn prie upių santakos. Deja, privažiuoti negalėjome, kadangi šeimininkas pastatęs užrakinamą užtvarą. Jo nesuradome. Ir čia pravertė vairuotojų profesionalumas. Teko apsisukti neįtikėtinai siaurame keliuke ir riedėti atgal per laukus vos pravažiuojamu, balose paskendusiu keliu, per gilias traktorių provėžas kapinaičių link. Ir siauru takeliu vorele pėdinti prie Gudakalnio kalvos. Ryto tyla ir ramybe pasitiko amžino poilsio vieta su pasvirusiais kryžiais ir žemais kauburėliais. Žiemos lapų patalas tirpte tirpo grėbstomas darbščių, bet nuo metų naštos pavargusių rankų. Sunku apsakyti, kaip aštuoniasdešimtmečiai arba dar kopiantys į aštuntą dešimtį noriai daro gerus darbus ir prisimena tuos, kurie ilsisi niekieno nelankomi. Atrodo, atsikvėpė kalvelė, jai palengvėjo nuo pernykščių lapų naštos, nuo tuščiavidurių žvakidžių ir nuskurusių dirbtinių gėlių. Gaila, kad nuo metų naštos susmuko aukštas medžio kryžius, tarsi suklupo su Dievo mūkele ant žemės ir ilsisi metų metus stovėjęs, pasitikęs ir išlydėjęs ateinančius ir išeinančius.
Noriu padėkoti šauniems talkininkams, nebojantiems prasto oro, nesibaidantiems nelengvo darbo ir be nuovargio kopiantiems siauru, slidžiu takeliu, kad prisiglaustų prie praeities ištakų. Visų pirma, nuoširdus ačiū talkų organizatorei Bronei Lukošienei, kuri sutelkia talkininkus ir aprūpina darbo pirštinėmis ir maišais šiukšlėms. Džiaugiuosi talkininkais: Gražina Vyšniauskiene, Monika Žiūkiene, Judita Vyšniauskiene, Arnu Ribinsku, Aldona Valatkiene, Antanina Šesteliene, Marija Novožilova, Brone Raudonikiene, Lina Daniloviene, Genovaite Valatkiene, Asta Turauskiene, Magdalena Matulioniene ir Birute Vaišnoriene.
Po maldos už mirusiuosius vykome į Nemajūnų kapines. Čia ilsisi daug mūsų artimųjų, visuomenės veikėjų, Birštono kraštui nusipelniusių žmonių. Ir sužibo žvakelės – tarsi mūsų prisiminimo simboliai – ant kapų: a.a. LR Seimo nario Juozo Palionio, mūsų „Bočių“ bendrijos narių Rimos Jadvygos Stabinskės ir Antano Seiliaus, ant Aldonos Mildos Valatkienės artimųjų, Lietuvai nusipelniusio veterinaro profesoriaus Elijošiaus Nonevičiaus, Magdalenos ir Adomo Bartusevičių, muziejininko Juozo Šleikaus, koplyčioje besiilsinčio rašytojo Stanislovo Moravskio. Jų atminimą palydėjome malda ir prisiminimais apie juos.
Rytas, pranašavęs gražų orą, pasikeitė. Pakilo vėjas, niaukėsi dangus. Mes skubėjome į Panemunio kapinaites, kur pušų gojynėlyje ilsisi mūsų praeities kauburėliai, susilieję į vientisą kalvelę be kryžių ir paminklų. Amžiai praėjo, o atminimas išliko, apie kurį byloja atminimo akmuo nuo Birštono „Bočių“ bendrijos: „Panemunio kapinės. XVIII a.“ Skubėjome rinkti šakas ir žabus, uždegėme žvakeles prie simbolinio paminklo, sukalbėjome maldas už seniai čia besiilsinčius, pasidžiaugėme, kad šią kalvelę aplanko ir daugiau žmonių, kad randame jų žvakeles ir padėtas gėles.
Jeigu žmogus sklidinas gerumo, jo gyvenimo kelias nenuobodus, jis randa laiko ir jėgų daryti gerus darbus. Gerų darbų puokštę Birštono „Bočiai“ skiria atgulusiems amžinojo poilsio, užmirštiems ir nelankomiems. Taip pat su ilgesiu prisimena savo geradarius ir bendražygius, sutiktus gyvenimo kelyje. Man vis skamba vienos „bočiukės“, pakviestos į išvyką „Krokuva – Velička“ žodžiai: „Į Krokuvą nenoriu, per sunku. Nepamirškite manęs, kai važiuosite į talką. Būtinai važiuosiu.“ Gera , kai gyveni šalia tokių dvasingų žmonių. Velykos – Prisikėlimo šventė. Prisikelkime su atjauta ir supratimu, kad gyventi gera, kai kitiems šalia gera, kad niekada nebus ateities be praeities. Su PAVASARIU, su ŠVENTOMIS VELYKOMIS.
Birštono „Bočių“ bendrijos pirmininkė Julija Barutienė

Rubrikoje Bendruomenės. Bookmark the permalink.