Švedijos ambasadorė Birštono skaitytojus pakvietė pažinti jos šalį iš kitokios perspektyvos

Balandžio 5 dieną Birštono kurorte lankėsi Švedijos ambasadorė Lietuvoje J.E. Maria Christina Lundquist. Ji susitiko su savivaldybės mere Nijole Dirginčiene, jos lydima, lankėsi viešojoje bibliotekoje, kur pristatė dvi Švedijos instituto parengtas parodas suaugusiesiems ir vaikams: „Scenos iš švediškų detektyvų“ bei „Kur auga vaikai“. „Jūs turite labai puikią merę, aktyvią Birštono bibliotekos direktorę, man labai malonu lankytis jūsų mieste ir apžiūrėti jį,“ – pastebėjo ambasadorė, patenkinta, kad priėmė bibliotekos direktorės kvietimą apsilankyti Birštone.

Bibliotekos viešnios: Švedijos ambasadorė M.Ch.Lundquist ir Birštono savivaldybės merė N.Dirginčienė su jaunaisiais skaitytojais.

Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė, lankytojams pristačiusi garbingą bibliotekos viešnią, pasidžiaugė švedų literatūros parodomis, kurios padės geriau pažinti Švediją ir jos kultūrą. Direktorės teigimu, bibliotekos fonduose sukaupta daugiau nei 260 pavadinimų švedų autorių knygų. Iš to, kaip kai kurios knygos „suskaitytos“, akivaizdu, kad švedų rašytojai yra mėgstami įvairaus amžiaus skaitytojų. Ne vieno skaitytojo širdį palietė Ingmar Bergman, August Strindsberg kūryba, bibliotekos lentynose jie ieško Ake Edwardson,  Asa Larsson, Stieg Larsson, Henning Mankell, Karin Alvtegen, Camilla Lackberg, Kerstin Ekman ir kitų švedų autorių knygų.
Suaugusiųjų skaitytojų aptarnavimo skyriuje veikianti paroda „Scenos iš švediškų detektyvų“ lankytojams suteikia puikią progą artimiau susipažinti su švedų detektyvine literatūra. Šio žanro pradžia laikomi 1893 metai, kai buvo išleistas „Stokholmo detektyvas“. Šiuo metu švedų kriminaliniai romanai visame pasaulyje užkopę į neįtikėtinas populiarumo aukštumas. Tai paaiškinamas fenomenas. Švedijos autorių detektyviniai romanai intriguoja savitu niūroku stiliumi, aprašo iš pažiūros ramų, bet knibždantį įvairių paslapčių, nevaldomų aistrų, intrigų ir nusivylimų gyvenimą. Ambasadorės M.Ch. Lundquist teigimu, neretai sakoma, kad Švedijoje detektyvai yra tokie populiarūs todėl, kad joje įvyksta palyginti nedaug žmogžudysčių, o žmonėms norisi sukrėtimų ir emocijų.
– Yra daugybė būdų pažinti šalį. Švedai kažkodėl pasirinko šį keistą būdą prisistatyti per žmogžudysčių tyrimus, – teigė ambasadorė, kviesdama parodos lankytojus paanalizuoti eksponuojamą originalų žemėlapį, kuriame visa Švedija – nuo Gotlando rytuose iki Fjelbakos vakaruose, nuo Istado pietuose iki Kirunos šiaurėje. Jame sužymėti detektyvų autoriai ir jų romanuose aprašomos vietovės, kuriose vyksta pasakojimo veiksmas. Pasak ambasadorės, tai gera proga Švediją pamatyti garsių rašytojų akimis, o skaitant jų detektyvus suvokti, kaip veikia šios šalies visuomenės modelis, kokia jos pasaulėžiūra. Kita vertus, tai kūriniai, kurių tikslas – tiesiog praskaidrinti dieną.
Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus lankytojus ambasadorė Maria Christina Lundquist sudomino Švedijos instituto paroda „Kur auga vaikai“ – joje pasakojama apie naująją švedų autorių kartą, jų kūrinius ir populiariausius literatūrinius herojus. Kas dešimta Švedijoje parašyta knyga yra skirta vaikams. Birštoniečiai gerai žino mėgstamų autorių, tarp kurių – Selma Lagerliof, Astrida Lindgren, Jujja ir Tomas Wieslander, Sven Nordqvist – kūrybą. Ambasadorė su Birštono gimnazijos ketvirtokėliais užmezgė gyvą pokalbį apie švedų vaikų literatūrą, knygų herojus – Karlsoną, Nilsą, Mamulę Mū ir jos draugę Varną, dėdulę Petsoną ir katiną Findusą. Viešnia domėjosi, ką jie žino apie Švediją ir buvo maloniai nustebinta vaikų žiniomis ir anglų kalbos įgūdžiais.
Ambasadorė vaikams netgi papasakojo istoriją iš savo vaikystės. Anot jos, kai buvo kuriamas filmas Astridos Lindgren istorijos apie mergaitę Pepę Ilgakojinę motyvais, ji taip pat pabandė dalyvauti jaunųjų aktorių atrankoje šiam vaidmeniui gauti. Nors, kaip pati tuomet manė, jos išvaizda idealiai tiko šiam personažui, koją pakišo režisieriaus prašymas nusikeikti taip, kaip galėtų tikra neišauklėta Pepė. Deja, Maria tokių įpročių neturėjo, ir vaidmens negavo.
-Jūsų biblioteka labai graži, ir jūs turite ja didžiuotis, – patikino ambasadorė, kviesdama vaikus dažniau užsukti į biblioteką, skaityti, pažinti, smagiai leisti laiką joje. Kartu su vaikais ji pakartojo Astridos Lindgren žodžius, kuri sakė, kad „gera literatūra suteikia vaikui vietą pasaulyje, o pasaulis randa savo vietą vaike“. Ambasadorė Maria Christina Lundquist bibliotekos direktorei A.Jaskūnienei įteikė dovaną – naujų švedų rašytojų knygų suaugusiems ir vaikams, atsakė į susirinkusiųjų klausimus, pasivaikščiojo po pavasarėjantį Birštono kurortą.
Kaip pasakojo kartu su ambasadore atvykusi Švedijos Karalystės ambasados informacinių ir kultūros projektų koordinatorė Giedrė Berželionytė, apsilankymų bibliotekose metu siekiama ne tik pristatyti naujas knygas, bet ir sudominti vaikus skaitymu, pritraukti juos į bibliotekas. Todėl ambasada kartu su Švedijos institutu prisideda prie iniciatyvų, ugdančių mažųjų bibliotekos lankytojų skaitymo gebėjimus.
Pernai įgyvendinus projektą „Vaikų erdvės“, nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje buvo atidaryta pavyzdinė Vaikų erdvė, įrengta pagal vaikų bibliotekos Stokholme modelį. Šios vaikų erdvės koncepcija remiasi atliktais moksliniais tyrimais, kurie atskleidžia, kas yra svarbu vaikams, kaip jie priima biblioteką, ką joje nori matyti ir veikti. Anot G.Berželionytės, projekto rengėjai tikisi, kad šios vaikų erdvės taps pavyzdžiu ir įkvėpimo šaltiniu Lietuvos bibliotekininkams, kurie ir savosiose bibliotekose sukurs patrauklius skaitymo ir žaidimų kampelius vaikams.
Dalė Lazauskienė