Ir pasididžiavimas, ir rūpesčiai

Ašmintos seniūnijos ataskaitiniame susirinkime dalyvavo gausus būrys seniūnijos gyventojų, bendruomenių atstovai, seniūnaičiai, Prienų rajono savivaldybės vadovai bei Tarybos nariai. Susirinkimą menine programa pradėjo Ašmintos laisvalaikio salės folkloro ansamblio dainininkės ir „Ąžuolo“ progimnazijos Ašmintos skyriaus mokiniai.

Ašmintos seniūnė Vida Vitkauskienė pristatė 2016 m. veiklos ataskaitą. Seniūnijoje, kurios teritorija užima beveik 10 tūkst. ha, yra 26 kaimai. Juose gyvena 1700 gyventojų. Pernai seniūnijoje gimė 14 kūdikių, mirė 31 gyventojas. Nors pastaruosius penkerius metus gyventojų skaičius po truputį mažėjo, tačiau, seniūnės teigimu, tikimasi, kad tuščiose, negyvenamose sodybose įsikurs jaunos šeimos ir gyventojų skaičius pradės didėti. Tai rodo ir skaičiai – pernai į seniūniją atvyko 117 asmenų – daugiausia per pastaruosius metus.
Arčiausiai Prienų miesto esanti Ašmintos seniūnija – vienintelė savivaldybėje, kurioje nėra veikiančių kapinių ir bažnyčios, tačiau jos teritorijoje yra keturi piliakalniai, penki senkapiai, kraštiečio Justino Marcinkevičiaus tėviškė ir jo atminimo akmuo, apžvalgos aikštelė Bagrėno kaime, šv. Jurgio – Prienų miesto simbolio – skulptūra, Pociūnų aerodromas. Šie ir kiti objektai yra lankomi svečių ir vietos gyventojų, todėl seniūnijos darbuotojams kelia ne tik pasididžiavimą, bet ir nemažą rūpestį. Vien bendro naudojimo plotų, kuriuos prižiūri seniūnija, yra daugiau taip 5 ha. Šiais metais rūpesčių padaugės ir dėl to, kad 2017-ieji paskelbti Piliakalnių metais.
Seniūnės V.Vitkauskienės teigimu, šalia Paupio gatvės prašyte prašosi įrengiamas dviračių takas, nes iš miesto apžvalgos aikštelės link važiuoja daug dviratininkų, kurie yra priversti važiuoti gatve, o tai nėra saugu. Pasak seniūnės, prie Nemuno esančioje apžvalgos ir poilsio aikštelėje reikėtų apšvietimo, pavėsinės nuo lietaus, o prie šlaito – dėl mažųjų lankytojų saugumo – apsauginės sienelės. Dar viena problema, susijusi su šia vieta – per mažos šiukšliadėžės, kurios greitai prisipildo. Tačiau didelių atliekų konteinerių statyti nesiryžtama, baiminantis, kad toje vietoje neatsirastų sąvartynas.
Seniūnė ataskaitoje daug dėmesio skyrė ir bendradarbiavimui su savivaldybės administracijos specialistais bei kitų institucijų darbuotojais, džiaugėsi glaudžiais santykiais su penkių seniūnaitijų ir keturių bendruomenių aktyvistais.
Kalbėdama apie žemės ūkį, ji sakė, kad pernai buvo atnaujinti 231 kaimo valdos duomenys, įregistruotos penkios naujos kaimo valdos, vykdant pasėlių deklaravimą, buvo priimtos 226 paraiškos tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti ir 29 papildomi dokumentai. Iš viso deklaruota 6174,33 ha. Tiesioginių pardavimų pieno gamybos ir realizavimo metines deklaracijas pristatė 15 pieno gamintojų.
Seniūnė priminė, kad iki 2018 m. pagal vyriausybinę programą būtina identifikuoti tas teritorijas, kuriose iki 2020 metų yra galimybė atkurti nuosavybės teises, suformuoti sklypus ir užbaigti nuosavybės teisės atkūrimo procesus. Ji ragino gyventojus, kurie dar neįsiteisinę žemės sklypų prie savo namų, sodybinių žemių, paskubėti tai padaryti.
Kaip visuomet aktualūs kelių priežiūros ir remonto klausimai. Ašmintos seniūnijos bendras kelių ir gatvių ilgis 102,7 km. Lėšos kelių priežiūrai yra paskirstomos pagal seniūnijoje deklaravusių gyvenamąją vietą gyventojų skaičių. Pernai Darželio gatvės Strielčiuose asfaltavimui buvo skirta daugiau nei 48 tūkst. eurų, kelių priežiūrai, žvyravimui, greideriavimui – per 26 tūkst. eurų, asfalto duobių užtaisymui – beveik 2 tūkst. eurų. Pernai buvo užbaigtas Kalno gatvės Bagrėno kaime antros pusės asfaltavimas. Asfaltavimui ir lietaus nutekėjimo griovių išvalymui buvo skirta beveik 27 tūkst. eurų.
Seniūnė pasidžiaugė, kad pasikeitė seniūnijos kelius prižiūrinti įmonė, todėl tikisi, kad su UAB „Kesberta“ darbuotojais pavyks geriau sutarti.
Ataskaitoje taip pat buvo kalbama apie apšvietimo problemas, apie darbus, kuriuos atliko viešuosius darbus ir visuomenei naudingus darbus atliekantys asmenys. Kalbėdama apie socialines problemas, seniūnė paminėjo, kad seniūnijoje yra 11 socialinės rizikos šeimų ir viena stebima šeima, 15 lankomų ir stebimų garbaus amžiaus senolių.
Taip pat buvo prisiminti kultūriniai ir sportiniai renginiai – ir vykusieji seniūnijoje, ir tie, kuriuose dalyvavo seniūnijos atstovai.
Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas pasidžiaugė, kad pagaliau asfaltu buvo uždengtas visas Bagrėno kalnas, apgailestavo, kad buvo atlikti ne visi numatyti kelių remonto darbai. Mero teigimu, geriau kokybiškai suremontuoti mažiau kilometrų kelių, nei „išmesti“ pinigus kosmetiniam remontui. Jis ragino ūkininkus saugoti kelius, prižiūrėti kelkraščius. Kiek pinigų kelių remontui ir priežiūrai bus skirta šiais metais, kol kas nežinoma, manoma, kad gali būti truputį mažiau nei pernai. Tačiau, jei biudžeto planas bus įvykdytas, metų gale bus skirta papildomų lėšų. Meras atkreipė dėmesį į tai, kad labai prastas kelias, vedantis prie daugiafunkcio centro, ir ragino ieškoti galimybių sutvarkyti privažiavimą prie šio seniūniją reprezentuojančio pastato.
Strielčių gyventojus meras pradžiugino pranešdamas, kad šiais metais turėtų prasidėti vandentvarkos projekto įgyvendinimas.
Seniūnijos gyventojus labiausiai domino klausimas apie seniūnijos ateitį – išliks tokia, kokia yra, ar bus išskaidyta ir prijungta prie kitų seniūnijų. Mero teigimu, galimi du variantai – seniūniją palikti ir darbuotojus perkelti į daugiafunkcį centrą, arba išskaidyti ir prijungti prie kitų seniūnijų. Pasak mero, antrasis variantas gali būti pasirinktas dėl to, kad netolimoje ateityje seniūnijos taps biudžetinėmis įstaigomis ir turės turėti ne mažiau nei 2 tūkst. gyventojų. Jei būtų nutarta svarstyti seniūnijos išskaidymo galimybę, pirmiausia būtų atlikta gyventojų apklausa ir tik jie nuspręstų, kaip nori gyventi toliau. Meras nuramino gyventojus pasakydamas, kad tapus, pavyzdžiui, Prienų seniūnijos dalimi, žemės mokesčiai nepadidės – mokesčiai padidėtų tik tuo atveju, jei kuri nors teritorija taptų Prienų miesto dalimi.
Gyventojai domėjosi, kaip sudrausminti netvarkingus ūkininkus, kurie ne tik gadina seniūnijos kelius, bet ir važiuoja nenuvalytais ratais ir taip teršia asfaltą. Deja, į klausimus, kada gali atsirasti dviračių takas šalia Paupio gatvės ir kada bus praplatintas kelias Kauno link, nei meras A.Vaicekauskas, nei administracijos direktorius Egidijus Visockas atsakyti negalėjo.
Gyventojai buvo informuoti, kad netrukus Prienuose sumažės pėsčiųjų perėjų, o likusios bus geriau apšviestos. Meras paragino atsakingiems būti „abi puses“ – ir vairuotojus, ir pėsčiuosius.
Gyventojai nerimavo dėl to, kad, kilus gaisrui Bagrėno, Važatkiemio ar šalia esančiuose kaimuose, ugniagesiai neturi iš kur paimti vandens, nes naujoviškos mašinos „iš kiekvienos balos prisiurbti negali“. Buvo svarstomi įvairūs galimi variantai ir pažadėta, kad dėl to bus konsultuojamasi su Prienų PGT specialistais.
Laima Duoblienė