Gruodžio 25 dieną ilgametei Prienų parapijos bažnyčios tarnautojai, seseriai Stanislavai Serafijai Jurkutei sukanka 96 – eri metai, septynis dešimtmečius iš jų ji paskyrė vienuolės pašaukimui, priklausydama Švč. Mergelės Marijos seserų tarnaičių kongregacijai (popiežiaus teisių). Sesuo Serafija paslėptu gyvenimu sekė Jėzaus ir Marijos pavyzdžiu iki tol, kol leido jėgos, tarnavo kitiems, siekdama Dievo ir artimo meilės, skleidė religines žinias tarp vaikų ir jaunimo, dalyvavo Bažnyčios sielovadoje ir padėjo pastoracijoje.
Stanislava Jurkutė gimė Leono ir Elenos Jurkų šeimoje, Budvietės kaime, Skuodo valsčiuje, Kretingos apskrityje. 40 ha ūkyje gimė 16 vaikų, keturi iš jų mirė visai maži. Likusius 10 dukterų ir du sūnus tėvai globojo, užaugino ir išauklėjo. Įdomu tai, kad trys seserys (tarp jų ir Stanislava) pasirinko vienuolių kelią, o brolis Leonas baigė Kauno kunigų seminariją. 1931 m. L.Jurkus buvo įšventintas į kunigus, baigė Vytauto Didžiojo universiteto teologijos filosofijos fakultetą. Jis buvo puikus jaunimo organizatorius, pamokslininkas, darbavosi Sedos, Salakų, Kaltinėnų, Švėkšnos parapijose. Dėl savo aktyvumo sovietmečiu atkreipė į save atitinkamų tarnybų dėmesį, todėl buvo mėtomas po parapijas. 1954 m. kilusio ginčo metu jį nušovė kolūkio pirmininkas.
Radviliškis. 1953. N.Metų eglutė, auklėtoja St.Jurkutė prie eglutės.
Stanislava Jurkutė dvasinės brandos pasiekė Panevėžio vienuolyne, kur 1939 m. davė įžadus kaip sesuo Serafija. Švč. Mergelės Marijos seserų tarnaičių kongregacija, kuriai ji priklausė, įkurta Lenkijoje 1878 m., jos provincija Lietuvoje veikia nuo 1923 m.
Iki 1940 m. seserys vienuolės sėkmingai dirbo Mergaičių amatų ir namų ruošos mokyklose Panevėžyje, Tauragėje, Rokiškyje, vaikų darželiuose Palangoje ir Panevėžyje, Mergaičių globos namuose Kaune bei vaikų prieglaudoje Girėnuose. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, buvo nacionalizuoti vienuolijai priklausantys pastatai, seserys išvarytos, atleistos iš įstaigų. Tuo laiku daug seserų dirbo parapijose vargonininkėmis, procesijų vadovėmis, slapta ruošė vaikus, jaunimą bei suaugusiuosius sakramentams, organizavo katalikiškus renginius.
Čia Jurkų šeimyna: Leonas Jurkus (1905.01.06-1930.01.23 64 m.amž.) ir Elena Steponavičiūtė (pagimdė 16 vaikų, mirė 4 maži, užaugo – 12, mirė 1946 m. 74 m.amž.) ir paskutinė šeimos duktė Stanislava – sėdi prie brolio kun. Leono kojų. Mini 95 m. Sukaktis – XII.24.
Baigusi pedagogines studijas Kaune, Šv. Pauliečio pedagoginėje mokykloje, S.S.Jurkutė tapo atestuota pradinių klasių mokytoja ir vaikų darželio auklėtoja metodininke. Pedagoginį darbą ji dirbo Girėnuose (Klaipėdos kraštas), Vilniuje, Palangos vaikų darželyje, Radviliškyje ir Šiauliuose. Visur buvo stebima ir varžomas jos darbas. Nepaisant to, sesuo Serafija gebėjo derinti darbą ir bažnyčios choro veiklą. Paskutinius aštuonerius metus dirbo Kaune, Vilijampolės „Apuolės“ vaikų darželyje, aštuonerius metus vargonininkavo Vepriuose, padėdama ir mažesnėms parapijoms.
Per 40 metų S.S.Jurkutė gyvena Prienuose, rūpinasi Prienų bažnyčios kunigo, monsinjoro Juozapo Užupio buitimi ir kasdienybe. Seseriai Serafijai iš pedagoginės veiklos, trukusios beveik penkis dešimtmečius, prisiminimui likusi jos branginama dovana – sieninis laikrodis, kurį jai padovanojo Kauno „Apuolės“ darželio vaikų tėvai. Jame įrašyta dedikacija „Ačiū mokytojai Stasytei už vaikučių juoką,“ – sušildo garbingo amžiaus sulaukusią seserį, primena jai pasirinkto pašaukimo prasmę gyventi Evangelijos dvasia:
Ketūnai Sedos parap. Domo Derkinčio namai, švogerio tėviškėje. Duktė Juratė, mokyt.
„Nublanko mano grožis,
Šviesumas dingo iš akių,
Širdy nuvyto visos rožės,
Ligų priviso visokių.
Bet nenusimenu, džiaugiuosi –
Tu, Dieve, man jau taip arti…
Ką praradau – vėl atiduosi,
Pražysiu vėl tavoj širdy.“
Ses. Joana Genovaitė Andrikonytė
Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2026 m. bendrai skirta suma – 38132 Eur).