Lapkričio 23 dieną sukanka 25 -eri metai nuo tos dienos, kai priesaiką davė pirmieji Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) Prienų kuopos savanoriai. Paminėti šio jubiliejaus ir Lietuvos kariuomenės dienos susirinko ne tik buvę savanoriai, bet ir dabartiniai kariai, šauliai bei jų artimieji. Susirinkusius pasveikino Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2 rinktinės vadas pulkininkas leitenantas Vidas Grunda, Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Visockas, Lietuvos šaulių sąjungos Prienų 206 kuopos vadas Sigitas Žalys.
Tylos minute buvo pagerbtas Anapilin išėjusių karių kovotojų, valstybės saugotojų ir Prienų kuopos savanorių atminimas bei padėta gėlių prie Laisvės aukuro.
Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos Prienų kuopos įkūrėjas ir vadas atsargos leitenantas Eugenijus Kamarūnas priminė reikšmingiausius Lietuvos kariuomenės gyvavimo momentus, siekiančius net XIII amžių.
Prisimindamas Prienų kuopos kūrimą, jis pasakojo, kad tuomet, po 1991 m. sausio įvykių, į Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą įstojo nemažas būrys prieniečių, tarp jų buvo ir jis pats.
Tai buvo daugiau politinis dalykas, parodantis, kad mūsų valstybė turi karinę struktūrą, – apie pirmuosius savanorius kalbėjo Prienų kuopos įkūrėjas. – Todėl priimdavo, neatsižvelgiant į amžių.
Savanoriais tapdavo ir neturintys aštuoniolikos, ir perkopę šešiasdešimtmetį. Ir ginklų iš pradžių kariai neturėjo. Tik vėliau gavo keletą pistoletų „Makarov“, nedidelių šautuvų. Todėl neretai buvo naudojami muliažai arba į rankas imami strypai.
Pagrindiniai savanorių užsiėmimai buvo kariniai mokymai ir budėjimas savivaldybėje bei įvairiuose renginiuose. Vėliau teko saugoti karinius objektus: Kalvių poligoną, karinį miestelį Prienuose, objektą „Nemunas“ bei kitus. Svarbiausia ir atsakingiausia užduotis – sovietinės kariuomenės autotransporto kontrolė. Prienų savanorių postas buvo prie kelių, vedančių Alytaus ir Marijampolės link, sankryžos. Budėdavo visą parą ir, pasak E.Kamarūno, yra pasitaikę net pagąsdinimų šūviais. Paskutinė ir viena didžiausių užduočių – popiežiaus Jono Pauliaus II apsauga 1993 m. rugsėjį. Tuomet kariai 
buvo atsakingi už saugumą nuo Nemuno pusės Kaune tarp Vilijampolės iki Aleksoto tiltų. Savanoriai yra prisidėję ir prie ekologinių katastrofų padarinių likvidavimo.
Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2 rinktinės vadas pulkininkas leitenantas Vidas Grunda, sveikindamas karius savanorius Lietuvos kariuomenės dienos ir Prienų kuopos įkūrimo jubiliejaus proga, sakė, kad nors per ketvirtį amžiaus pasikeitė ekipuotė ir ginkluotė, tačiau daug stipresnius ginklus – meilę Tėvynei ir patriotizmą – kariai savanoriai išsaugojo iki šiol.
Beveik trims dešimtims karių savanorių, 1991 m. lapkričio 23 d. prisiekusių apginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę bei darbais ir įkvepiančiu pavyzdžiu aktyviai prisidėjusiems prie savanoriškos krašto apsaugos kūrimo, buvo įteiktos padėkos.
Šventinio renginio dalyviams muzikinius kūrinius dovanojo Vilkaviškio Petro Karužos vardo 6 -tos šaulių kuopos mišrus vokalinis ansamblis.
Laima Duoblienė
Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2026 m. bendrai skirta suma – 38132 Eur).