Birštonas tapęs ne tik turistų ar sveikatinimo procedūras mėgstančiųjų kurortu, bet ir konferencijų bei seminarų miestu. Čia sudarytos visos galimybės gražioje aplinkoje dirbti visų sričių specialistams. Ne veltui Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba pasirinko šį gražų gamtos kampelį regioninių ir nacionalinių parkų direkcijų ataskaitų klausymui.
Birštono kurhauze buvo susirinkę regioninių ir nacionalinių parkų direkcijų direktoriai, specialistai, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) atsakingi darbuotojai, Aplinkos ministerijos darbuotojai. Jie pasidžiaugė 2013 metais nuveiktais darbais, aptarė kylančias problemas ir pabandė surasti jų sprendimo būdus.
Kartais problemos kyla dėl paties žmogaus nežinojimo ar noro turėti vis daugiau ir tuo puikuotis, kartais dėl netobulų įstatymų ir poįstatyminių aktų, o kartais dėl žmoniškumo nebuvimo. Daugelis galvoja, kad saugomos teritorijos trukdo ir riboja žmogaus veiklą, bet jeigu ne jos, negalėtume džiaugtis gražiais paukščių balsais, rinkti pievose vaistažoles ar grožėtis žydinčiais augalais, grybauti miškuose, užlipę ant aukščiausių keterų grožėtis įspūdingu kraštovaizdžiu. Tiesiog viso šito nebeliktų, nes miškai būtų iškirsti ir išvežti, pievos suartos arba apaugusios krūmynais, o ant aukščiausių keterų stovėtų virtinės namų, kurių savininkai juos statė tose vietose, negalvodami apie gamtos grožį, pasiekiamą kiekvienam, apie gamtos stichijas ar kad vieną dieną namas tiesiog nugarmės nuo šlaito. Todėl ir leidžiami įstatymai bei veiklų apribojimai, kad turėtume švarų orą, gražią gamtą, galėtume pasigėrėti patys ir parodyti kitiems. Lietuvoje tik 17% visos teritorijos yra saugoma, tai tik mažas lašelis Baltijos krašte.
Prieš ataskaitas VSTT direktorė Rūta Baškytė pasidžiaugė 2013 metų pabaigoje išleista knyga “Ypatinga Lietuva”. Tai knyga, skirta keliaujantiems po Lietuvą ir norintiems pamatyti unikalius gamtos kampelius. Joje pristatomi sudaryti maršrutai, skirti keliaujantiems po visus nacionalinius ir regioninius parkus. Prie knygos išleidimo prisidėjo visų parkų direkcijų atsakingi specialistai.
Per dvi darbo dienas ataskaitas pristatė 34 direktoriai.
Žuvinto rezervato direktorius Arūnas Pranaitis pasidžiaugė rezervatą aplankiusių žmonių gausa, o kartu ir apgailestavo dėl kai kurių paukščių rūšių nykimo. Svarbiausias saugotinas paukštis, direktoriaus manymu, yra meldinė nendrinukė, kuri pavasarį gali jau ir nebesugrįžti. Norėdami išsaugoti šį paukštį, Lietuvoje ornitologai atlieka daug darbų, bet kol kas nepavyksta padidinti jo populiacijos, kol kas skaičiuojamas tik tas pats šeimų kiekis. Ornitologai sako, kad ir tai yra pergalė.
Panemunių parko direkcijos direktorius Viktoras Ganusauskas pasidžiaugė Novaraisčio draustinyje suskrendančių gervių gausa. Kartais jų galima pamatyti iki dviejų tūkstančių, o jų pažiūrėti atvykusių vienu metu buvo suskaičiuota 150 smalsuolių. Toks smalsuolių būrys nesutelpa į pastatytą apžvalgos bokštą.
Sirvetos parko direkcijos direktorė Romualda Baranauskienė teigė, kad mažėja apleistų pastatų. Savininkai pagal galimybes rekonstruoja pastatus, o netinkamus naudoti visiškai nugriauna, vietoje jų iškyla nauji gyvenamieji namai. Aplinka su kiekvienais metais tampa gražesnė ir patrauklesnė besilankantiems lankytojams.
Anykščių parko direktorius Kęstutis Šerepka pakvietė visus pasivaikščioti Lajų taku, kurio statymo darbai jau prasidėjo, o pabaigos laukiama 2015 m.
Neries parko lankytojai kviečiami pasigrožėti “naktinais paukščiais” – šikšnosparniais, kurių populiacija nuolat didėja. Kuo daugiau bus apleistų pastatų, tuo jų daugės, savo pastebėjimais pasidalino Neries parko direktorė Audronė Žičkutė. Šiuo metu Neries parke esanti šikšnosparnių populiacija gausiausia Baltijos šalyse.
Asvejos parko vadovas Rimantas Glambokas optimistiškai sakė: “Kol apleistų pastatų Lietuvoje nestokosime, tol šikšnosparniams išnykimas negresia. Jų daugėja kiekvienais metais ir atsiranda vis naujose vietose”.
Salantų parko direkcijos vadovas Modestas Šečkus apgailestavo, kad dėl gyventojų požiūrio į gamtą, elektrikų neapdairaus elgesio ir neišmanymo baigiami išnaikinti gandralizdžiai, griežlių lizdai. Po keleto metų šie paukščiai išliks tik senolių dainose, o vaikams galėsime rodyti tik paveiksliukus ar muziejuose išlikusias iškamšas.
Dėl daugėjančių biurokratinių įstatymų nuliūdęs Žagarės regioninio parko direktorius Mindaugas Balčiūnas, nes dėl viešųjų pirkimų tvarkos pasikeitimų negali sutvarkyti Žagarės urbanistinio draustinio. Jo teigimu, į Vyšnių festivalį atvykstantys politikai pasilinksmina ir vėl išvažiuoja kurti naujų įstatymų.
Dieveniškių istorinio parko direktorius Robertas Jomantas gręžiasi jaunimo link, nes tik jie gali padėti savo savanorišku darbu išsaugoti unikalias gamtos vietas.
Visi parkų direktoriai turėjo kuo pasigirti, o kartu išsakė ir problemas, o jos beveik vienodos: gyventojų nesupratingumas, šiukšlintojai, finansinės problemos, blogėjanti anksčiau įrengtų gamtos takų būklė ir dar daugelis kitų.
VSTT direktorės pavaduotojas Romas Pakalnis pabrėžė: ”Reikia dažnai daryti tai, kas neįmanoma, tada bus pasiekiama tai, kas įmanoma”. Tai tiesa, visuose parkuose be rėmėjų ir geros valios žmonių pagalbos seniai būtume paskendę šiukšlių kalnuose, kojas susilaužę supuvusiuose mediniuose gamtos takuose.
Renginyje dalyvavo Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė ir vicemeras Juozas Aleksandravičius. Po įtemptos darbo dienos susirinkusius linksmino “Raskilos” ansamblis.
Ramutė Milušauskienė
NKRP direkcijos vyr. specialistė
Nuotraukos Ramutės Milušauskienės
Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2026 m. bendrai skirta suma – 38132 Eur).