Lygumų gyventojai gerbia praeitį, tiki mokslo ir bendruomeniškumo galia

Naujosios Ūtos seniūnija yra pietvakarinėje rajono dalyje, užima 8140 ha plotą, apjungia 25 kaimus, kuriuose gyvena per tūkstantį gyventojų. Naujosios Ūtos seniūno Algio Aliukevičiaus teigimu, miškinga seniūnijos teritorija lėmė ir gyventojų pasiskirstymą – joje tėra dvi didesnės gyvenvietės – N.Ūtos ir Žemaitkiemio, kita dalis gyventojų įsikūrę pamiškėse, laukuose išsibarsčiusiuose vienkiemiuose, tai sukelia rūpesčių tvarkant kelius, teikiant socialines paslaugas. Dideli atstumai, nepatenkinama infrastruktūra, susisiekimo problemos blogina žmonių užimtumą ir verslumą. Tėra vos keli stambesni ūkiai, dirbantys iki 200 ha žemės, o didžiąją dalį žemių valdo Agrokoncernas.  Seniūnas pasidžiaugė tais gyventojais, kurie siekia gyventi gražiau – seniūnijoje nemažai tvarkingai prižiūrimų sodybų su išpuoselėtais gėlynais, vejomis, tvenkiniais, įveistais sodais ir vaiskrūmiais. Aktyvūs žmonės buriasi į bendruomenes, rašo ir įgyvendina projektus, bendromis jėgomis tvarko visuomeninės paskirties erdves, švenčia įvairias šventes, sportuoja, rūpinasi saugia aplinka. Draugiškumu, vieningumu išsiskiria Dūmiškio ir Žemaitkiemio krašto bendruomenės.

Tęsdami išvažiuojamųjų posėdžių tradiciją, spalio 27 dieną Prienų rajono savivaldybės tarybos nariai aplankė Naujosios Ūtos seniūniją, juos lydėjęs seniūnas Algis Aliukevičius pakvietė apžiūrėti V. Mykolaičio – Putino memorialinį muziejų, Naujosios Ūtos pagrindinę mokyklą ir seniūnijos administracinį pastatą. Žemaitkiemyje įvyko susitikimas su bendruomenės pirmininku Vaidu Kupstu ir gyvenvietėje įsikūrusios įmonės „Energija jums“ steigėju Jonu Raškevičiumi.

Pastangos išsaugoti mokyklą svarina rankas…

Tarybos nariai apsilankė Naujosios Ūtos pagrindinėje mokykloje, apie kurios kasdienybę ir rūpesčius papasakojo ilgametė direktoriaus pavaduotoja ugdymui Regina Žvirblienė. Praėjusių kadencijų metu ši kraštinė rajono mokykla buvo tapusi politikų ginčų objektu dėl nedidelio mokinių skaičiaus, jų pavėžėjimo problemų. Galiausiai rajono mokyklų tinklo optimizavimo „buldozeris“ aplenkė N.Ūtą, pakeliui „nušluodamas“ Kunigiškių ir Klebiškio pagrindines mokyklas.
„Ši mokykla yra tarytum prisikėlusi „iš pelenų“, – turėdama omenyje ryškius pasikeitimus mokyklos aplinkoje, pagerėjusias darbo ir mokymosi sąlygas, apie mokyklos administracijos, N.Ūtos bendruomenės pastangas išsaugoti mokyklą pasakojo R.Žvirblienė. Atsisakyta lauko tualetų, krosninio šildymo, pakeisti perpučiami langai, vaikai sportuoja daugiafunkciame sporto aikštyne. Vietos bendruomenės ryšių ir projektų dėka geradariai iš Nyderlandų labdaros ir paramos fondo, švedų „Lions“ klubo ir daugybė kitų rėmėjų klases aprūpino reikalingomis mokymo priemonėmis, knygomis, baldais, pagerino ugdymosi aplinką, mokiniams iš socialiai remtinų šeimų teikia visokeriopą paramą. „Džiaugiamės, kad galime padėti ne tik savo mokyklai, bendruomenei, bet ir daugeliui kitų rajono įstaigų bei žmonių reikalingais daiktais, lėšomis. Savo draugų rūpesčiu galime išvežti mokinius prie jūros, mokykloje organizavome ne vieną nemokamą vasaros stovyklą, esame apsirūpinę pagalbinėmis priemonėmis meninei veiklai (karpymui iš popieriaus, juostų audimui ir kt.)“, – teigė R.Žvirblienė.
Pasak jos, dvi mokykloje dirbančios pavaduotojos dalinasi ketvirtį etato, todėl skirtas simbolinis apmokėjimas neadekvatus atliekamo darbo apimtimis. „Ką mokykloje su mokiniais galima nuveikti per penkias savaitines valandas, koks gali būti veiklos tęstinumas? Juk vasarą išvykusios su vaikais į stovyklą, joje praleidžiame ir po pusę mėnesio, dirbame neatlygintinai, savo atostogų sąskaita. Nemažai laiko atima bendravimas su įvairių fondų atstovais, paramos skirstymas,“ – atkreipė Tarybos narių dėmesį R. Žvirblienė.
Deja, mokinių skaičius kaimiškose vietovėse mažėja, N. Ūtos mokykla – ne išimtis. Mokyklos bendruomenė nepaliaujamai rūpinasi, kaip pritraukti daugiau mokinių, žvalgomasi ir kaimyniniame Marijampolės rajone. Nors kai kurios šeimos iš Stuomenų ir Plutiškių pasirinko leisti savo atžalas į N.Ūtos mokyklą, vėliau daug nepatogumų joms sukėlė politikų netesėti pažadai dėl mokinių nemokamo pavėžėjimo iš kitos mokyklos teritorijos išimties tvarka. Direktoriaus pavaduotoja atkreipė dėmesį į tai, kad mokyklos autobusiukas yra pats seniausias rajone, dažnai genda, yra nesandarus ir nesaugus.
Užsukę į N.Ūtos seniūnijos administracinį pastatą, Tarybos nariai apžiūrėjo sutvarkytas ir remontuotinas erdves, pabendravo su Prienų socialinių paslaugų centro vykdomos prevencinės programos „Linas“ socialinės rizikos šeimų vaikams iš N.Ūtos, Balbieriškio ir Šilavoto seniūnijų vykdytojais. Kiekvieną ketvirtadienį dešimt vaikų atvežami į dienos užimtumo grupę, kurioje jie mokosi įvairių dalykų. Tą dieną, kai lankėmės, vaikai su socialinėmis darbuotojomis kalbėjosi, piešė Vėlinių tema, gamino floristines puokštes, vėliau jomis papuošė kapus.

Putino atminimui vien renginių nepakanka

Vinco Mykolaičio – Putino sodyboje muziejuje politikus pasitiko poeto ir rašytojo sūnėnas Antanas Mykolaitis ir kartu gyvenantis bei ūkininkaujantis jo sūnus Gintautas. Jis papasakojo, kad sodyboje per metus apsilanko per 1200 lankytojų – vieni pamėgę čia vykstančius renginius, kiti, ieškodami poeto kūrybinių ištakų, į jo gimtinę Pilotiškių kaime užsuka pavieniui, vizitą suplanavę iš anksto ar spontaniškai, suintriguoti prie plento pastatytos medinės nuorodos. Gintautas svarsto, kad galbūt reikėtų atstatyti ženklą su nuoroda į poeto taip mėgtą bei aprašytą Aušrakalnį, jis mena tokią lentelę buvus sovietmečiu. Tarybos nariai tam pritaria, juolab kad yra ir galimybių, juk tą pačią dieną posėdyje jie kaip tik pritarė projektui, kurio lėšomis savivaldybė ketina įrengti informacinius ženklus ir nuorodas prie turistinių trasų ir objektų. Seniūnijos rūpesčiu praretinti kalnelį gožę medžiai, erškėtrožės, todėl nuo šios aukštumos atsivėrė vaizdas į apylinkes. Tik žvalgykis po lygumų, krūmokšnių ir pelkėtų žemumų kraštą ir svarstyk, kas gi taip įkvėpė rašytoją ir poetą, kurį vieni kritikai lygino su Gėte, kiti – su Čiurlioniu.
Pokalbis šia tema seniūną paskatina prisiminti ir kitą Pilotiškių kaime lankytiną objektą – netoli nuo šios sodybos stūksantį mitologinį akmenį „Velnio piniginė“. Seniūnas pasakoja, kad akmenį bandyta pavogti, bet seniūnija pasirūpino jo grąžinimu į buvusią vietą, besidomintys jį atranda, tačiau, kad paieškos neužtruktų, reikia pastatyti turistus teisinga kryptimi nukreipiantį informacinį ženklą.
Atvykus į Mykolaičių sodybos kiemą, dažną turistą suklaidina autentiškoje sodyboje nenutrūkęs ūkinis gyvenimas – obelys nokina vaisius, prie kojų glaustosi katinas, kūdroje maudosi žąsys, tvarte girdisi naminių gyvulėlių balsai. Vieni sumoja pasiklydę ir gręžiasi atgal, kiti, labiau informuoti, lipa iš automobilio ir eina pažindintis su privačioje valdoje gyvenančiais garsaus kūrėjo giminaičiais, kurie pagal panaudos sutartį dalį patalpų perdavę Prienų krašto muziejui. Gintauto žmona Julija muziejaus padalinyje dirba puse etato, ji prižiūri ekspoziciją, pasitinka lankytojus ir po darbo valandų. „Dirbu „iš idėjos“. Man malonu bendrauti su užsukančiais lankytojais, apsilanko šviesių, išsilavinusių žmonių, TV eteryje matomų veidų, jų akivaizdoje garbė atstovauti garsiai Mykolaičių giminei,“ – vėliau pasakys Julija Mykolaitienė.
Muziejuje atkurta autentiška V.Mykolaičio – Putino vaikystės aplinka su to meto baldais ir daiktais. Netrukus seklyčios ekspozicija bus pertvarkyta ir atnaujinta. Iš Maironio memorialinio muziejaus jau atvežti uždari stendai, šeimos rūpesčiu išsaugoti eksponatai bus peržiūrėti ir atrinkti, tikimasi ekspoziciją papildyti viešai dar nerodytomis fotografijomis, knygomis, kita medžiaga. Naują ekspoziciją žadama parengti iki kitų metų birželio 7 d., kuomet bus minimos V.Mykolaičio – Putino mirties 50 -osios metinės. Geriausiu atveju, pirmieji ją išvys sausio 6 -ąją į rašytojo ir poeto gimimo dienos sukakties minėjimą Pilotiškėse atvykę seniūnijos atstovai ir muziejininkai.
Gyvenamąjį namą, kuriame gimė V. Mykolaitis – Putinas (g. 1893 m.), statė dar jo senelis, o įrengė tėvas, todėl nieko stebėtino, kad, kaip spėjama, 130 – 140 metų amžiaus sulaukęs pastatas dejuoja, braška, artėja prie natūralios baigties. Gal prieš dešimtį metų po didelių pastangų pasisekė perdengti kiaurą stogą, dabar senolį iš vidaus graužia kirvarpos, su kuriomis šeimininkai kovoja savo iniciatyva. Tarybos nariai tapo sunkios senatvės liudininkais – išsiklaipiusios medinės grindys po jų kojomis siūbavo, per nesandarius langus (keistus dar sovietmečiu) ir skylėtus sienojus skverbėsi rudeniniai vėjai. Kadangi XIX amžiaus pabaigos Suvalkijos kaimo autentiškus bruožus išsaugojusi sodyba yra paveldo objektas, joje gyvenantys šeimininkai jaučiasi tarsi situacijos įkaitai: nei gali imtis kapitalinio remonto, nei privačioje valdoje sulaukia valdžios investicijų. O visuomenei norėtųsi, kad gražios tradicijos, kurias memorialinėje sodyboje, prie Aušrakalnio kalnelio, puoselėja muziejaus, seniūnijos, kultūros darbuotojai ir V.Mykolaičio – Putino giminaičiai, nenutrūktų. Šiemet Valstybės dieną ant kalnelio gausiai susirinkę entuziastai pirmąkart sugiedojo tautišką giesmę, ši iniciatyva visiems patiko ir ją žadama tęsti. Prienų rajono savivaldybė, minint poeto 120-ąsias gimimo metines, įsteigė jo vardo literatūrinę premiją, kuri bus teikiama kas penkerius metus. Antrasis premijos laureatas bus skelbiamas 2018 metais.

Stipraus kaimo pagrindas – susitelkę žmonės

Lietuviškame kaime nemažai neigiamų tendencijų – uždaromos mokyklos ir kultūros įstaigos, mažėjantis gyventojų ir jaunų žmonių skaičius, bedarbystė, susvetimėjimas, todėl buvo įdomu pabendrauti su optimistiškai nusiteikusiu asociacijos Žemaitkiemio krašto bendruomenės pirmininku Vaidu Kupstu. Jo įsitikinimu, stipraus kaimo pagrindas yra žmonės, kuriuos vienija bendri interesai ir tikslai, tarpusavio supratimas, geranoriškas ir nuoširdus darbas, noras veikti.
Per kelerius metus jo vadovaujama vietos bendruomenė projektinėmis ir nuosavomis lėšomis suremontavo keletą buvusios Tartupio mokyklos pastato patalpų bei sutvarkė jo teritoriją – įsirengė šildomą salę, naudojamą bendruomenės susirinkimams, renginiams, šeimos šventėms, gedulingiems pietums, patalpą treniruokliams, stovyklautojų priėmimui, taip pat automobilių stovėjimo aikštelę, šaligatvius, universalią sportinių žaidimų aikštelę. Prieš tai apleistame stadione išrauti seni medžiai, išlyginta aikštė, išardyti nesaugūs sportiniai įrenginiai, pastatyta pavėsinė ir keletas suoliukų. Sukurta infrastruktūra taip pat naudojasi ir šiame pastate įsikūrusi Skersabalio kaimo bendruomenė.
Keletą metų Žemaitkiemio krašto bendruomenė nesėkmingai bandė dalyvauti įvairiose programose ir gauti lėšų sporto salės remontui. Galiausiai, artėjant buvusios Tartupio mokyklos 50 -ties metų nuo įkūrimo sukakčiai ir šia proga suplanuotai šventei, bendruomenės nariai pasiryžo patys savomis lėšomis suremontuoti salę, kad joje galėtų priimti svečius. Kaip tarė, taip ir padarė: jaunimas, vyresnieji, už socialines pašalpas atidirbantys vietos gyventojai, vieni iš kitų mokydamiesi glaistyti, tinkuoti, dažyti, per du mėnesius suremontavo salę.
„Kyla įvairių sumanymų, kaip kuo geriau panaudoti tuščias patalpas. Tariamės su Skersabalio bendruomene ir ketiname ieškoti lėšų pastato antrojo aukšto patalpų pritaikymui apgyvendinimo paslaugoms. Manau, kad kiekviena bendruomenė turi surasti galimybių, kaip išgyventi, kad savivaldybei nereikėtų prisidėti prie patalpų išlaikymo, kaip suburti žmones laisvalaikio užimtumui bei verslumui,“ – įsitikinęs Žemaitkiemio krašto bendruomenės pirmininkas V.Kupstas.

Šeimos verslo daigai Žemaitkiemyje

Tarybos nariai išvyką po Naujosios Ūtos seniūniją baigė neseniai veiklą pradėjusioje šiaudų briketų įmonėje „Energija jums“, kuri įsikūrusi apleistose kolūkio dirbtuvėse. Įmonės steigėjas Jonas Raškevičius papasakojo, kad šį verslą pradėjo dar 2014 metais, supažindino su briketų iš biomasės gamybos procesu, ekologiškos produkcijos savybėmis, poveikiu aplinkai. Įmonė 30 kilometrų spinduliu superka sausus šiaudus, šieną, rapsų stemblius, kuriuos presuoja patys arba superka jau suspaustus šiaudų rulonus. Briketų kaloringumas panašus į ąžuolo briketų, 1 t kaina – 95 eurai. Likę pelenai naudojami kaip trąša. Įmonės atstovas pasakojo, kad šis cechas įrengtas nuosavomis lėšomis, linijos paruošimas, reikiama technika atsiėjo beveik 200 tūkst. eurų. Gamybos apimtys yra nedidelės – iki 200 tonų, kurios realizuojamos Lietuvoje. Įmonei vadovauja J. Raškevičiaus dukra, prie linijos įdarbinti du vietos gyventojai, vienas darbuotojas užsiima realizavimo klausimais.
„Tai bandymas sukurti šeimyninį verslą kaime, kuriame iki tol neturėjau veiklos patirties. Man tai didelis iššūkis. Pažiūrėsim, ar pastangos atsipirks,“ – kalbėjo įmonės „Energija jums“ steigėjas kaunietis Jonas Raškevičius.
Dalė Lazauskienė