Rūpestis dėl žmonių, neremontuotų pastatų, kelių…

Ašmintos seniūnijoje, užimančioje beveik 10 tūkst. ha, 26 kaimuose gyvena 1738 gyventojai. Per 2015 m. seniūnijoje gyvenamąją vietą deklaravo 83 nauji gyventojai, šiais metais – jau 101. Seniūnija padalinta į penkias seniūnaitijas: Ašmintos, Antakalnio, Bagrėno, Mačiūnų ir Strielčių. Seniūnijoje veikia 4 bendruomenės: Ašmintos, Alksniakiemio, Bagrėno ir Strielčių.
Pagrindiniai ir didžiausi – Ašmintos ir Strielčių kaimai. Ašmintos daugiafunkciame centre veikia biblioteka, laisvalaikio salė, „Ąžuolo“ progimnazijos skyrius, kuriame vykdomos priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos. Strielčiuose veikia lopšelio – darželio „Gintarėlis“ ikimokyklinio ugdymo skyrius, biblioteka, medicinos punktas. Ašminta – vienintelė seniūnija savivaldybėje, neturinti bažnyčios ir veikiančių kapinių.
Seniūnijos teritorijoje veikia 25 įmonės.

„Gyvenimo“ laikraščio komanda apsilankė jau aštuntoje Prienų rajono savivaldybės seniūnijoje – Ašmintoje. Apie seniūnijos gyventojų džiaugsmus ir problemas kalbėjomės su seniūne Vida Vitkauskiene, seniūnės pavaduotoja Diana Jolanta Kočaniene bei kitomis seniūnijos darbuotojomis, seniūnaitėmis ir bendruomenių pirmininkėmis.
Didžiausias rūpestis – ligoti, vieniši ir pagyvenę žmonės
Ašmintos seniūnės Vidos Vitkauskienės teigimu, kasmet daugėja vienišų senolių: vieni jų liko vieniši, palaidoję sutuoktinį, kitų vaikai išvykę gyventi į užsienį ir grįžta tik porą kartų per metus ar rečiau. Vienos socialinės darbuotojos nespėja visų aplankyti, todėl seniūnė, jos pavaduotoja, seniūnaičiai, bendruomenių aktyvistai taip pat stengiasi aplankyti, praskaidrinti jų dienas. Dažnai užsuka ne tuščiomis – tai maisto, tai drabužių ar kompensacinę techniką atveža.
– Mūsų pareiga pasirūpinti, kad žmogus turėtų maisto, drabužių ir kuro žiemai, – kalbėjo seniūnė.
Neskelbdamos didelių akcijų seniūnijos darbuotojos reikiamus daiktus suranda savo namuose, pas savo artimuosius, kaimynus ir pačios nuveža, perduoda dovanas maisto produktais iš vietinių ūkininkų.
Pasak seniūnės pavaduotojos D.J.Kočanienės, kitas rūpestis – vienišos mamos, kurioms pagal įstatymus jokios privilegijos, išskyrus (pagal pajamas) ES paramos maisto produktų davinį, nepriklauso.
– Deja, kai kuriose socialinės rizikos šeimose pastebime, kad parama nevertinama, drabužiai kartais net neskalbiami, padėvėjus išmetami. Ir atvežus tvarkingų, bet naudotų baldų sulaukiame priekaištų, kad jie – nenauji, – stebėjosi seniūnės pavaduotoja.
Alksniakiemio krašto bendruomenės pirmininkės Daivos Aušros Earle manymu, pašalpos sugadino žmones, nes dauguma yra nepatenkinti, kad už gautą pašalpą dar reikia atidirbti tam tikrą valandų skaičių. Jai pritarė ir seniūnės pavaduotoja, kurios teigimu, neatidirbusiems nustatyto valandų skaičiaus sumažinus pašalpos dydį, sulaukiama priekaištų, kad paliko šeimą be pajamų.
– Iki šiol valdžia Vilniuje matė tik tai, kas vyksta sostinėje, o kaimų gyvenimu nesidomėjo. Gal, atėjus naujai valdžiai, kas nors pasikeis, – svarstė D.A.Earle.
Pokalbiui pasisukus apie nevengiančius stikliuko, buvo diskutuojama apie tai, kas gali alkoholiką pavadinti alkoholiku – ar tik turintys specialų išsilavinimą, ar ir kiekvienas kaimynas, žinantis apie smarkiai alkoholiu piktnaudžiaujančius, ką reikėtų daryti ir ką leidžia įstatymai. Kalbėjusiųjų manymu, alkoholikas – ligonis, kurį reikėtų gydyti priverstinai, tačiau tokio įstatymo nėra.
Vienos slaugytojos per mažai
Ašmintos seniūnijoje, Strielčiuose, dar veikia medicinos punktas – vienas iš keturių likusių savivaldybėje. Pagal ilgametės slaugytojos ir Strielčių seniūnaitės Marytės Krilavičienės, seniau rajone veikė net 27 felčeriniai punktai, kurie pamažu išnyko.
– Aš viena ne tik nespėju aptarnauti visų norinčių, bet yra ir kita problema – ne visus galiu. Medicinos punktas priklauso Prienų PSPC, todėl prisirašiusių prie kitų gydymo įstaigų aptarnauti negalima, – pasakojo slaugytoja.
Šią problemą išspręsti gali poliklinikų vadovai – pasirašę sutartį ir apmokėdami slaugytojai už atliktą darbą. Kol to nėra, dalis ligonių lieka „už durų“. Šią problemą planuojame aptarti redakcijoje surengtoje diskusijoje, kurioje, tikimės, dalyvaus ir privačių gydymo įstaigų atstovai ir savivaldybės Tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto nariai.
Gyventojai vis dar tikisi, kad Ašmintoje vėl atsiras medicinos punktas.
Konteineriai ištuštinami
per retai
Seniūnė V.Vitkauskienė pasidžiaugė, kad gyventojai vis labiau įpranta rūšiuoti atliekas. Tačiau atliekų tvarkytojai nekreipia dėmesio į gyventojų pageidavimus ir per retai ištuština konteinerius. Pasak seniūnės, nenormalu, kad žiemą buitinių atliekų konteineriai ištuštinami tik kartą per mėnesį. Dažnai matomi ir perpildyti rūšiavimo konteineriai.
Bagrėno seniūnaitė Jovita Tirvienė pastebėjo, kad poilsio aikštelėje šalia Nemuno lankosi daugybė žmonių, kurie čia dažnai ir užkandžiauja. Tačiau aikštelėje pastatytos šiukšliadėžės yra per mažos, nes labai greitai būna perpildytos.
Diskutuojant, kas geriau – ar šioje vietoje pastatyti didesnius konteinerius, ar dažniau ištuštinti dabartinius, seniūnė nuogąstavo, kad, pastačius daugiau konteinerių, šioje vietoje labai greitai gali atsirasti sąvartynas.
Nepatenkinti kelius prižiūrinčia įmone
Seniūnės teigimu, gyventojai, išgirdę, kad ir šiais metais kelių priežiūros konkursą laimėjo ir jų seniūnijos kelius prižiūrės UAB „Hidrosta“, nusivylė. Pasak Alksniakiemio krašto bendruomenės pirmininkės D.A.Earle, ši įmonė neturi nei tinkamos technikos, o ir turima labai dažnai lūžta, nei kelių remontui tinkamo žvyro, nei noro atsakingai dirbti, – todėl jai kyla klausimas, ar ne per paprastos konkurso sąlygos, jei nuolat laimi ši įmonė.
Gyventojų nuomonei pritarė ir seniūnė, kuri sakė, kad su UAB „Hidrosta“ darbų vykdytojais ne visada susikalbama, pasitaiko, kad ir žvyras išpilamas ne toje vietoje, kur reikia, ir kitokių nesklandumų.
Šiuo metu seniūnijos keliai dar prašosi nugreideriuojami, o kai kur ir pažvyriuojami. Tikimasi, kad iki tikros žiemos šalčių visi būtini darbai bus atlikti.
Susirinkusieji pasiūlė kreiptis į savivaldybės Saugaus eismo komisiją ir prašyti, kad pagrindiniu keliu būtų laikomas kelias, vedantis nuo Bagrėno kalno Prienų link, o šalutiniu – kelias, vedantis Birštono link.
Strielčių vaikų darželio pastatas prašosi remonto
Strielčių seniūnaitė Marytė Krilavičienė ir Strielčių bendruomenės „Nemuno link“ pirmininkė Daiva Tankelevičienė atkreipė dėmesį į apverktiną Strielčių vaikų darželio pastato būklę. Jų teigimu, pastato dalis, kurioje įsikūrę biblioteka ir medicinos punktas, buvo suremontuota, tačiau vaikai ugdomi seniai remonto nemačiusiose patalpose. Būtina suremontuoti ir trupančius laiptus, reikėtų ir įvažos, kad į pastatą galėtų patekti neįgalieji ir vaikus vežimėliuose atvežančios mamos. Strielčių atstovių teigimu, darželyje esančios lovytės, patalynė, užuolaidos iki šiol neatnaujintos nuo pat darželio įkūrimo 1985 m. Griūva ir darželio kieme esančios pavėsinės, nerimą kelia ir tai, kad jos dengtos šiferiu.
Moterys taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad jų seniūnijoje, daugėjant jaunų šeimų, o kartu ir vaikų, darželis jau nebesutalpina visų norinčių.
– Man gėda ne tik į darželį, bet ir į seniūnijos pastatą užsukti! – apšiurusiais pastatais, kuriems rajono valdžia neskiria dėmesio, piktinosi D.A.Earle.
Jai pritarė ir seniūnijoje dirbančios moterys, kurių teigimu, į seniūniją užsukę svetimi žmonės negali patikėti, kad seniūnija įsikūrusi ne tik neišvaizdžiame, mažame, bet ir senovinėmis krosnimis kūrenamame pastate, be vandentiekio ir kanalizacijos, su tualetu lauke.
Pinigų trūksta ir neįgaliesiems, ir bendruomenėms,
ir biudžetinėms įstaigoms
Prienų neįgaliųjų draugijos Ašmintos padalinio vadovė Danutė Jonykienė džiaugėsi, kad seniūnijos neįgalieji – aktyvūs. Draugijai priklauso apie 25 narius, kurie, jei tik gali, dalyvauja visuose renginiuose, važiuoja į keliones.
– Darom tai, ką galim, nes, be nario mokesčio, jokių kitų pinigų neturime. Labai daug padeda seniūnija – nuveža, parveža, padeda sukviesti žmones. Jei kas nors paremtų ar gautume lėšų, tai ir narių daugiau turėtume. Tikimės, kad dabar, kai Prienų neįgaliųjų draugija gavo autobusėlį, turėsime daugiau galimybių išvažiuoti, susitikti, – kalbėjo D.Jonykienė.
Jau ne pirmus metus žadama, kad seniūnaičiams, bendruomenių pirmininkams bus skiriama šiek tiek pinigų, kad būtų padengta nors dalis visuomeniniais pagrindais dirbančių aktyvių žmonių asmeninių išlaidų. Tokius pinigus tikslinga būtų skirti ir neįgaliųjų draugijos vadovams.
Jau nieko nestebina, kad bendruomenės ir kitos visuomeninės organizacijos renginiams organizuoti pinigų iš biudžeto beveik negauna. Tačiau, kaip pastebėjo D.Tankelevičienė, ir biudžetinėms įstaigoms renginiams pinigų neskiriama, o juk pasikvietus, pavyzdžiui, vaikus norisi juos nors arbata ir pyragu pavaišinti, reikia ir dekoracijų, ir drabužių vaidinimams.
Buvo prisiminta ir dar viena problema, iškylanti per rinkimus. Strielčiuose rinkimų komisijos įsikuria ir rinkimai vyksta bibliotekoje. Nekalbant apie tai, kad po rinkimų moterys pačios pusę dienos, anot jų, liuobia patalpas, bet visuomet būna neramu ir dėl paliktų materialinių vertybių saugumo.
Pasidžiaugta, pasiūlyta…
Mačiūnų seniūnaitė Onutė Skučienė pasidžiaugė, kad pagaliau, po keliolikos metų laukimo, prasidėjo Draugų gatvės Giniūnų kaime kapitalinis remontas. Jau pagilinti grioviai, išvalyta daugelį metų užsikimšusi pralaida bei atliekami kiti būtini darbai. Remontas dar nebaigtas, tačiau tikimasi, kad jam pasibaigus kelias nebebus nei užpustomas, nei apsemiamas.
Bagrėno seniūnaitės J.Tirvienės manymu, panemune arba šalia Paupio gatvės prašyte prašosi įrengiamas dviračių takas, nes šiuo maršrutu važiuoja daug dviratininkų, kurie dabar yra priversti važiuoti gatve. Tai nėra saugu. Seniūnės manymu, poilsio aikštelėje prie Nemuno, kurioje yra ir treniruoklių, ir vaikų žaidimų įrenginių, būtinas apšvietimas, o prie šlaito – dėl mažųjų lankytojų saugumo – apsauginė sienelė.
Kadangi nuolat teigiama, jog trūksta pinigų įvairių idėjų įgyvendinimui, J.Tirvienė priminė, kad šiuo metu galima teikti paraiškas Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos tarptautinio bendradarbiavimo per sieną programai, skirtai regionų stiprinimui, socialinių, jaunimo klausimų sprendimui, gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimui.
Ir seniūnijos darbuotojos, ir seniūnijos aktyvistės džiaugėsi ne tik gerais tarpusavio santykiais, bet ir ūkininkų, verslininkų parama. Ypač buvo dėkojama ūkininkui Vidmantui Rasimui, UAB „Liepalotas“ vadovui Jonui Lukaševičiui.
Laima Duoblienė