Parodoje – įdomūs faktai apie Lietuvos dailininkų sąjungą

Atnaujintoje Birštono muziejaus pirmojo aukšto salėje spalio 19 dieną atidaryta Lietuvos literatūros ir meno archyvo kilnojamoji paroda „Lietuvos dailininkų sąjunga 1935 – 1940 m.“ Ši paroda iš archyvo ir asmeninių fondų buvo parengta pernai, Lietuvos dailininkų sąjungai minint veiklos 80 -ties metų sukaktį. Sąjunga įkurta 1935 m. rugsėjo 19 d. Kaune.

Lietuvos literatūros ir meno archyvo dokumentų tvarkymo ir apskaitos skyriaus vyriausioji archyvarė Rūta Žemaitytė kartu su skyriaus vedėja Rasa Vaškaite pristatė stendinę medžiagą – minėto laikotarpio dokumentus, pasakojančius apie sąjungos susikūrimo aplinkybes, įstatus, struktūrą, pirmuosius vadovus, veiklos programą. Tarp dokumentų – archyviniai protokolai, senos fotografijos, pirmųjų parodų katalogai ir kita medžiaga, atspindinti to laiko dvasią. Parodoje lankytojai aptiks įdomių faktų ir pikantiškų detalių.
Lietuvos dailininkų sąjunga buvo įsteigta po apžvalginės dailės parodos Kaune, kuri surengta pirmojo Pasaulio lietuvių kongreso proga. Sąjunga iš karto tapo gausiausia dailininkų organizacija, 1935 m. turėjusia 44, o 1939 m. – 104 narius. Per penkerius metus Dailininkų sąjungos valdybai vadovavo Justinas Vienožinskis, Viktoras Vizgirda, Adomas Smetona. Pats produktyviausias buvo V.Vizgirdos vadovavimo laikotarpis 1936 -1938 m.: pristatyta dailės paroda Rygoje, įsteigtas Kultūros fondas, pradėtos rengti parodos provincijos centruose.
Lietuvos dailininkų sąjunga taip pat siekė Kaune ir kituose miestuose įkurti dailės muziejus, reformuoti Meno mokyklos ir meno dalykų dėstymo mokyklose programas, išleisti meno turtų globos ir autorinių teisių įstatymus, sudaryti meno premijų ir konkursų taisykles, nustatyti mokesčių lengvatas sąjungos nariams ir kt.
Buvo rūpinamasi Dailininkų sąjungos pastato – buveinės statyba, jis turėjo iškilti arba Fredoje, arba Žaliakalnyje, tačiau projektas liko neįgyvendintas. Dailininkų sąjunga buvo įkūrusi garbės teismą, kuris sprendė įvairius nesutarimus tarp menininkų. Kilnojamoje parodoje eksponuojamas vienas intriguojantis garbės teismo įrašas. Susipykusius menininkus Adolfą Valešką ir Česlovą Janušą garbės teismas įpareigojo susitaikyti kavinėje – konflikto neteisioji pusė įpareigota pavaišinti kolegą vakariene, kuri kainavo 50 litų.
Parodoje – ir dokumentiniai liudijimai apie tai, kaip 1939 m. sąjungoje įvyko skilimas – jaunosios kartos dailininkai, nepatenkinti vyresniųjų įsigalėjimu, įsteigė individualistų sekciją. O po metų iš sąjungos pasitraukę ir prie individualistų nepritapę dailininkai įkūrė realistų sekciją.
Birštono muziejaus direktorė Vilijeta Šalomskienė padėkojo LLMA darbuotojoms už pristatymą, o parodos lankytojus pakvietė pasidalinti savo įspūdžiais su kolegomis ir bičiuliais, kad kuo daugiau žmonių susipažintų su ekspozicija. Už galimybę eksponuoti dokumentus, atspindinčius dailininkų sąjungos veiklą tarpukariu, muziejaus direktorė dėkojo ir LLMA direktoriui Juozapui Blažiūnui, vildamasi, kad, bendradarbiaujant su archyvarais, pasiseks parengti ir kitą birštoniečiams įdomią senų Birštono fotografijų iš kun. J.Rudaičio albumo parodą „Užmirštoji Užnemunė“. Projekto paraiška pateikta Kultūros tarybai ir laukia finansavimo.
Dalė Lazauskienė