Rudenėjančiu taku su daina

Ūkanotą šeštadienio rytą 40 Birštono „Bočių“ bendrijos narių susirinko į švarų ir tvarkingą autobusą NEOPLAN, vairuojamą paslaugaus Audriaus Siniakovo ir nuvyko į „Grybų šventę“ Varėnoje. Šių metų „Grybų šventės“ tema „Per didzį dvarų saulė tekėjo“ žadėjo gražią, tradicijomis išpuoselėtą bei naujovėmis patraukiančią programą, kurioje – automobilių paroda, dviračių šou, šurmuliuojanti amatininkų darbų ir prekybos mugė Varėnos legendų parke. Mes buvome laukiami Varėnos „Bočių“ kiemelyje, varėniškiai, vadovaujami pirmininkės Janinos Čepulienės, mus pasitiko su gardžia gira, dzūkiška grikių „babka“, grybų blynais ir įvairiais sumuštiniais.

Smagu, kai esi laukiamas. Šventė prasidėjo teatralizuota šventine eisena nuo Varėnos geležinkelio stoties su pasitiktais svečiais iš Vilniaus. Estradoje šeimininkavo miško karalaitė „Voveraitė“ ir karalius „Baravykas“. Po iškilmingo svečių pristatymo, sceną užvaldė Šakių KC cirkas „Šypsena“. Puikios gimnastės pakerėjo lankstumu, gabėjimu valdyti per 20 žiedų, mažosios akrobatės narstė per vamzdžius, stebino visus miklumu ir nuoširdumu. Nuostabūs cirko numeriai pakerėjo žiūrovus. Buvo neįtikėtina, kad toks cirkas egzistuoja nedideliame Šakių mieste. Varėnos jaunieji šokėjai iš grupės „Mikitukas“ tarsi kamuoliukai striksėjo scenoje. Aidint dzūkiškoms melodijoms, vienus šokėjus keitė kiti. Varėnos legendų parkas aidėjo nuo prekybinio šurmulio, muzikos sklindančios iš seniūnijų kiemelių, nuo besikeičiančių reginių didžiojoje scenoje. Viskam – pamatyti programą, pasmalsauti kiemeliuose, pasigėrėti tautodailininkų darbais, apsipirkti – reikia laiko. O jis tirpte tirpo. Pakeliui į namus buvome suplanavę aplankyti Merkinės piramidę. Esame ten buvę, tačiau norinčiųjų vėl dvasiškai pasikrauti, atsigerti iš gilių žemės klodų tyro vandens, pasiklausyti Povilo Žėko sakralaus giedojimo, pasigėrėti stikliniame kupole mirguliuojančiais dangaus ir žemės vaizdais, niekada netrūksta. O ir mūsų pasirinkta diena išvykai buvo tinkama. Nei vieno debesėlio, dangus skaidrus skaidrus, miškas, kuriuo rieda mūsų autobusas, ramus, voratinkliai apgaubę krūmus, driekiasi nuo medžio iki medžio, o vairuotojai, sutikti siaurame miško kelyje paslaugūs ir geranoriški. Autobuse kvepia džiovintais grybais, dzūkiškais mėsos skanėstais su kadugio kvapeliu, maišeliuose raudonuoja tikros Čepkelių raisto spanguolės, atsargiai glaudžiamas putino medelis, kuris kažkada pražys ir subrandins uogas, skirtas vaistams ir Birštono paukšteliams. Kelionės metu nenuobodu: susipažįstame su Varėnos herbu, su šio krašto garsiais žmonėmis, istorija, Varėnos vardo kilme, miškų turtu, dzūkų tradicijomis, su Merkinės piramidės atsiradimu ir išsaugojimu. Aldona Milda Valatkienė skaito savo eiles, skirtas viso miško pulkaunykui baravykui. Pamokanti istorija ne tik mažiems, bet ir pagyvenusiems, kad kas greit iškyla, tas greit ir pradyla. Graži ir įspūdinga iškyla, pasitinkant Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, kuri Lietuvoje minima jau 25-tąjį kartą. Džiaugiasi Birštono bočiai, kad spalio 1-ąją šią dieną paminės kartu su Alytaus ir Vilniaus Šeškinės rajono „Bočių“ bendrijos nariai. Mūsų bičiulystės ryšiai tęsiasi per visą šalį, džiaugiamės vieni kitais, dalijamės patirtimi ir gėrimės vieni kitų pasiekimais. Tegul išaušta toks pat skaidrus spalio 1 -osios rytas, tegul šviečia saulė viso pasaulio senjorams, tegul jie visada jaučia pelnytą pagarbą iš artimųjų ir jaunosios kartos, o gera sveikata, pagal amžių, leidžia judėti ir būti reikalingiems vieni kitiems.
Birštono „Bočių“ bendrijos pirmininkė