Visi kartu baidares „pabalnojom“…

Verknės vingyje po tilto molu
Sau baidarę pabalnoju.
Vandens veidrodžiu skaidriuoju
Slystu. Irklais moju moju …
(Judita 2g klasė)

Šiuolaikinė mokykla yra kryžkelėje: vienas kelias veda į sunkiai išmatuojamus švietimo tiklus, o kitas, kuriuo dažniausiai nueina daugelis mokyklų ir mokytojų – lengavai išmatuojamas egzaminų rezultatais, kuriais remiantis mokyklos yra reitinguojamos.

Todėl kyla klausimai: kuriuo keliu eiti, kuris svarbesnis, kuris paruošia mokinius gyvenimui? Ar reikia dėti lygybės ženklą tarp mokyklos ir egzamino? Ar tikrai, jeigu žinios, gebėjimai nėra įtraukti į valstybinių egzaminų programas, yra nieko verti ir mokiniams nereikalingi?
Dažnai jau tik suaugęs žmogus gali atsakyti, kad jam niekada gyvenime nereikėjo X pakelti trečiuoju laipsniu, bet jam tikrai prireikė apskaičiuoti, kiek pinigų reikės išleisti savaitės pietums, kaip saugiai elgtis gamtoje, kaip teikti ir priimti pagalbą.
Daugelis šiandieninėje mokykloje dirbančių mokytojų yra individualistai, siauros srities specialistai. Todėl jie dažniausiai ir renkasi egzaminų kelią ir juo eina. Bet individualizmas mus verčia konkuruoti, lyginti ir menkinti kitus. Ar gali sėkmingai veikti organizacija, kurioje jos nariai nuolat konkuruoja dėl geresnių egzaminų rezultatų? Kaip jaučiasi mokinai ir tėvai tokiame mūšio lauke? Manome, kad kiekvienas iš mūsų turi ne tik turėti stiprius savo dėstomo dalyko pagrindus, nuolat domėtis pedagoginėmis naujovėmis, ieškoti modernių ugdymo strategijų, bet eiti ir sunkesniu keliu – ugdyti tokias kompetencijas, kurios leistų žmogui sėkmingai tvarkyti savo gyvenimą, remiantis turimomis žiniomis, įgytais gebėjimais ir tvirtomis vertybinėmis nuostatomis.
Lyg iššūkių trūktų, Jiezno gimnazijos mokytojų komanda: lietuvių kalbos mokytoja Ingrida Saulevičienė, gamtos mokslų mokytoja Joalita Jurkevičienė, technologijų mokytojas Nerijus Kisielius, socialinė pedagogė Rasa Valatkaitė, – inicijavo integruotą projektą „Visi kartu“ ir su 36 mokinių komanda, plaukdami baidarėmis 15 km Verknės upe, mokėsi gyvenimo vieni iš kitų. Projeto tikslas – vertybių ugdymas, akcentuojant pagarbą, savigarbą per kūrybines ir gamtotyrines veiklas. Projekto veiklos kalba pačios už save: „ Žemės menas“, „ Gamtos grožis įkvepia poetiniams apmąstymams“, „ Verknės vandens kokybės tyrimas“, „ Mąstyk. Gyvuok. Rūšiuok“. Kartu valgėme, žaidėme, kalbėjomės ir surinkome Verknės pakrantėse turistų paliktas šiukšles.
Tik mokytojams bendradarbiaujant komandoje, yra įmanoma įgyvendinti Bendrosiose ugdymo programose keliamus reikalavimus šiandieninei pamokai. Cituoju Bendrąsias programas: „…iki 10 procentų dalykui skirtų pamokų organizuoti ne pamokų forma, o projektine ar kitokia mokiniams patrauklia veikla ir ne mokyklos aplinkoje. Sudaryti sąlygas mokiniui ugdytis bendrąsias kompetencijas, aktyviai veikti, tyrinėti, bendrauti ir bendradarbiauti įvairiose veiklose, fizinėse bei virtualiose aplinkose. Dalį formaliojo ir neformaliojo švietimo veiklų integruojant ir organizuojant už mokyklos ribų“. Bendrosios programos taip pat pabrėžia tarpdisciplininių ryšių svarbą, prasmingo mokymosi idėjas. Tai siejama su naujais tyrimais, nustatančiais, jog pagrindinė smegenų savybė yra ieškoti ir atrasti modelius ir bendras prasmes. Manoma, kad žmogaus smegenys atskirais atvejais gali net priešintis atskirų, suskaldytų faktų mokymuisi, todėl mokslininkai neuropsichologijos pagrindu sujungė edukologijos idėjas, kurias galima taikyti integruoto mokymo procese.
Ir skaudžiausia problema – pinigai. Buvo aktualu pamaitinti vaikus, saugiai nuvežti ir parvežti iki plaukimo vietos, išnuomoti baidares. Ačiū, kad buvęs gimnazijos mokinys Kęstutis Grūšelionis dalį šių problemų padėjo išspręsti. Jis yra įmonės „Grūšelionių sodyba“ direktorius, sėkmingai vystantis verslą. Jiezno gimnazijoje įgytos gyvenimiškos kompetencijos, manome, tikrai jam padėjo.
Ir pabaigai 5 mokinių TOP:
„… smagiausia buvo lenktyniauti su vaikais ir įveikti kliūtis“;
„… tai buvo juoko, kai mokytoja į vandenį įkrito“;
„… kai padėdavom vieni kitiems ir ištraukdamom nuo seklumų ar įstrigusius medžių šakose“;
„… užstrigo gal vienuolika baidarių, bet mes taip subendravom, kad vieni kitus traukėm ir padėjom“;
„… labai gaila, kad mokytoją tik kartą aptaškiau“.

Jiezno gimnazijos gamtos mokslų mokytoja Joalita Jurkevičienė